Rugpjūčio 12-oji: kodėl JT jaunimo dieną mini nuo 2000-ųjų

Rugpjūčio 12-ąją minima Tarptautinė jaunimo diena nėra vien simbolinė proga pasveikinti jaunus žmones. Jungtinės Tautos šią datą įtvirtino tam, kad jaunimo padėtis, galimybės ir dalyvavimas priimant sprendimus sulauktų nuolatinio tarptautinio dėmesio. Sprendimas priimtas 1999 metais, o pirmasis oficialus minėjimas surengtas 2000 metais.

Šios dienos prasmė apima konkrečius visuomenės klausimus: švietimo prieinamumą, įsidarbinimo galimybes, savanorystę, pilietinį aktyvumą ir jaunų žmonių įtraukimą į sprendimus, kurie tiesiogiai veikia jų ateitį.

Autorius – mbites.lt redakcija.

Rugpjūčio 12-osios kilmė – tarptautinis susitarimas dėl jaunimo

Tarptautinės jaunimo dienos atsiradimas susijęs su siekiu jaunimo klausimus iš pavienių iniciatyvų perkelti į nuoseklią tarptautinę darbotvarkę. Jauni žmonės sudaro reikšmingą visuomenės dalį, tačiau jų interesai ne visada vienodai atspindimi politikoje, darbo rinkoje ar viešosiose institucijose.

Pasirinkus vieną kasmet minimą datą, atsirado galimybė reguliariai grįžti prie tų pačių ilgalaikių problemų ir vertinti, kas pasikeitė. Tai svarbu, nes jaunimas nėra vienalytė grupė: galimybės priklauso nuo gyvenamosios vietos, šeimos ekonominės padėties, sveikatos, išsilavinimo ir kitų aplinkybių.

Tarptautinė diena taip pat suteikia bendrą atspirties tašką valstybės institucijoms, jaunimo organizacijoms, mokykloms, universitetams ir bendruomenėms. Vis dėlto pati data problemų neišsprendžia. Jos vertė atsiskleidžia tada, kai dėmesys virsta programomis, konsultacijomis, finansuojamomis galimybėmis ir realiu jaunų žmonių dalyvavimu.

1999 metų JT sprendimas ir pirmasis minėjimas

Jungtinės Tautos nurodo, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1999 metais pritarė rekomendacijai rugpjūčio 12-ąją paskelbti Tarptautine jaunimo diena. Pirmą kartą ji oficialiai paminėta kitais metais – 2000-aisiais.

Trumpa datos raidos seka:

• 1999 metai – Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino rugpjūčio 12-ąją kaip Tarptautinę jaunimo dieną.
• 2000 metai – surengtas pirmasis oficialus šios dienos minėjimas.
• Vėlesniais metais rugpjūčio 12-oji tapo kasmetine proga tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu aptarti jaunimo padėtį.

Taigi formuluotė „minima nuo 2000 metų“ reiškia ne tai, kad jaunimo klausimai anksčiau neegzistavo. 2000-ieji žymi pirmąjį minėjimą po 1999 metais priimto Generalinės Asamblėjos sprendimo.

Šis skirtumas tarp sprendimo ir pirmojo minėjimo svarbus istoriškai: viena data žymi politinį įtvirtinimą, kita – tradicijos pradžią. Dėl to šaltiniuose pagrįstai nurodomi abu metai.

Kodėl dienos esmė – jaunimo dalyvavimas, o ne sveikinimai

Tarptautinė jaunimo diena skirta ne vien kalbėti apie jaunus žmones, bet ir sudaryti sąlygas jiems patiems kalbėti, siūlyti sprendimus bei dalyvauti juos įgyvendinant. Dalyvavimas gali vykti tiek nacionalinėje politikoje, tiek vietos bendruomenėje, mokykloje ar nevyriausybinėje organizacijoje.

Praktinis įsitraukimas gali būti labai įvairus:

• dalyvavimas mokinių ir studentų savivaldoje;
• narystė jaunimo organizacijose ar tarybose;
• savanorystė bendruomenės, socialiniuose, kultūros ar aplinkosaugos projektuose;
• pasiūlymų teikimas savivaldybei ir dalyvavimas viešosiose konsultacijose;
• jaunimui skirtų iniciatyvų kūrimas ir įgyvendinimas.

Toks dalyvavimas svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirma, jauni žmonės įgyja praktinių gebėjimų – mokosi bendradarbiauti, atstovauti interesams ir prisiimti atsakomybę. Antra, institucijos gauna žinių apie problemas, kurių neįmanoma tiksliai suprasti neįtraukus pačių jaunų žmonių.

Švietimas ir užimtumas lemia galimybę dalyvauti

Pilietinis aktyvumas nėra atsietas nuo kasdienės padėties. Jei jaunuoliui sunku gauti kokybišką išsilavinimą, rasti pirmąjį darbą ar pasiekti reikalingas paslaugas, jo galimybės dalyvauti visuomeniniame gyvenime taip pat mažėja.

Todėl švietimas ir užimtumas yra ne tik atskiros jaunimo politikos sritys. Jie sudaro pagrindą savarankiškumui. Mokymosi galimybės padeda įgyti žinių ir kritiškai vertinti informaciją, o darbas suteikia patirties, pajamų bei didesnį saugumą planuojant ateitį.

Savanorystė šioje grandinėje gali tapti pirmąja praktine patirtimi, tačiau ji neturėtų būti painiojama su apmokamu darbu. Jos vertė – galimybė prisidėti prie bendruomenės, išbandyti veiklos sritį, susipažinti su organizacijomis ir ugdyti gebėjimus.

Ką Tarptautinė jaunimo diena reiškia Lietuvoje

Lietuvoje rugpjūčio 12-oji gali būti proga įvertinti, ar jauni žmonės žino, kur kreiptis dėl dalyvavimo galimybių, savanorystės, programų ir konsultacijų. Oficialią informaciją apie jaunimo politiką, jaunimui skirtas galimybes bei programas skelbia Jaunimo reikalų agentūra.

Agentūros svetainė yra tinkamas pradinis taškas ieškant nacionalinės informacijos. Vietos lygmeniu taip pat verta tikrinti savo savivaldybės, jaunimo reikalų koordinatoriaus, atvirojo jaunimo centro ar konkrečios savanorystės organizacijos kanalus. Skirtingose savivaldybėse siūlomos veiklos ir registracijos sąlygos gali skirtis.

Svarbu atskirti ilgalaikę dienos reikšmę nuo konkrečių renginių. Tarptautinė jaunimo diena minima kasmet, tačiau tai nereiškia, kad kiekviename mieste tuo pačiu metu vyksta vienodi renginiai. Šiandienos programą, laiką, vietą ir registracijos reikalavimus būtina tikrinti tiesiogiai organizatorių svetainėse ar oficialiose socialinių tinklų paskyrose.

Rugpjūčio 12-oji primena apie teisę būti išgirstiems

Per daugiau nei ketvirtį amžiaus Tarptautinė jaunimo diena tapo pastovia kalendoriaus data, tačiau jos turinys išlieka praktiškas. Ji primena, kad sprendimai dėl švietimo, darbo, viešųjų paslaugų ar bendruomenių ateities neturėtų būti priimami jaunimą laikant vien pasyvia jų auditorija.

Svarbiausias šios dienos klausimas – ar jauni žmonės turi ne tik formalią teisę išsakyti nuomonę, bet ir suprantamus, prieinamus būdus būti išgirsti. Norint dalyvauti Lietuvoje, verta pradėti nuo Jaunimo reikalų agentūros ir savo savivaldybės skelbiamos informacijos, o konkrečias rugpjūčio 12-osios veiklas tikrinti jų organizatorių kanaluose.

Šaltinis: Jungtinės Tautos