Rugsėjo 21-oji: kaip gimė Tarptautinė taikos diena

Jungtinės Tautos rugsėjo 21-ąją mini Tarptautinę taikos dieną – datą, skirtą ginkluotų konfliktų prevencijai, dialogui ir smurto atsisakymui. Ši diena nėra vien simbolinė kalendoriaus žyma: ji kviečia kalbėti apie tai, kaip istorijos pažinimas, saugumo supratimas ir kasdieniai bendruomenės sprendimai gali mažinti konfliktų riziką Lietuvoje.

Kaip rugsėjo 21-oji tapo Tarptautine taikos diena

Tarptautinės taikos dienos ištakos siekia 1981 metus, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja nusprendė skirti atskirą dieną taikos idealui stiprinti. Iš pradžių ši data buvo siejama su Generalinės Asamblėjos sesijos pradžia, todėl kai kuriais metais ji buvo minima ne visada tą pačią rugsėjo dieną.

2001 metais Jungtinės Tautos priėmė sprendimą rugsėjo 21-ąją nustatyti kaip nuolatinę Tarptautinę taikos dieną. Kartu valstybės paragintos tą dieną laikytis paliaubų ir atsisakyti smurto. Taip data įgijo aiškesnį turinį: ji tapo ne tik apmąstymų, bet ir praktinio konflikto mažinimo simboliu.

Šis pokytis svarbus todėl, kad taika apibrėžiama ne vien kaip karo nebuvimas. Ji taip pat apima gebėjimą spręsti nesutarimus be grasinimų, apsaugoti civilius gyventojus, išklausyti skirtingas grupes ir kurti pasitikėjimą tarp žmonių. Todėl rugsėjo 21-oji kasmet primena tiek tarptautinį įsipareigojimą, tiek kasdienio elgesio reikšmę.

Kodėl taikos diena susijusi su konfliktų prevencija

Ginkluotas konfliktas dažnai prasideda ne vien nuo vieno įvykio. Įtampą gali didinti ilgalaikė diskriminacija, nepasitikėjimas institucijomis, melaginga informacija, istorinių traumų ignoravimas ar įsitikinimas, kad kitai grupei neleidžiama turėti savo nuomonės.

Todėl konfliktų prevencija prasideda anksčiau nei derybų salėje. Ji gali apimti:

• patikimos informacijos tikrinimą prieš ja dalijantis;
• pagarbų ginčų sprendimą mokykloje, darbe ir šeimoje;
• istorinių įvykių aptarimą remiantis skirtingais liudijimais;
• pilietinį pasirengimą ir žinojimą, kur kreiptis krizės metu;
• mažumų, nuo karo nukentėjusių žmonių ir pabėgėlių patirties išklausymą.

Tarptautinė taikos diena primena, kad saugumas nėra vien kariuomenės ar valstybės institucijų klausimas. Atspari visuomenė geba atpažinti kurstymą, išlaikyti dialogą ir padėti pažeidžiamiems žmonėms. Šios temos aktualios ir tada, kai nėra tiesioginės krizės, nes pasitikėjimas ir gebėjimas tartis kuriami iš anksto.

Ką apie taiką galima kalbėti Lietuvos mokyklose

Mokyklose ši data gali tapti proga ne rengti vien simbolinę akciją, o nagrinėti konkrečius klausimus. Pavyzdžiui, istorijos pamokoje mokiniai gali palyginti, kaip skirtingi šaltiniai pasakoja apie tą patį konfliktą, ir aptarti, kodėl liudijimai kartais nesutampa.

Pilietinio ugdymo pamokoje verta nagrinėti, kaip veikia tarptautinės organizacijos, ką reiškia paliaubos, kodėl svarbi humanitarinė pagalba ir kuo skiriasi nuomonė, propaganda bei patikrinamas faktas.

Praktinė užduotis galėtų būti klasės susitarimo parengimas. Mokiniai kartu nustatytų, kaip spręsti ginčus, kaip reaguoti į patyčias ir ką daryti, kai socialiniuose tinkluose paskleidžiama nepatikrinta informacija. Tokia veikla taikos kultūrą susietų su kasdieniais pasirinkimais, o ne paliktų ją tik istorinių ar tarptautinių įvykių tema.

Kaip Tarptautinę taikos dieną paminėti bendruomenėje

Bendruomenės gali rinktis nedideles, bet prasmingas veiklas. Bibliotekoje ar kultūros centre galima surengti diskusiją apie vietos istoriją, pakviesti skirtingų kartų gyventojus pasidalyti šeimų prisiminimais arba pristatyti regiono žmonių, nukentėjusių nuo karų ir okupacijų, istorijas.

Svarbu išlaikyti pagarbų pokalbio formatą. Renginio pradžioje galima susitarti nekalbėti už kitus, nesityčioti iš kitokios patirties ir atskirti faktus nuo asmeninių vertinimų. Jei aptariami skaudūs įvykiai, dalyviams turėtų būti suteikta galimybė nedalyvauti jautriausioje diskusijos dalyje.

Šeimoje taikos temą galima pradėti nuo klausimų:

• Ką mūsų šeimai reiškia saugumas?
• Kokius karo ar taikos pasakojimus prisimename iš senelių ir prosenelių?
• Kaip atpažįstame informaciją, kuri bando supriešinti žmones?
• Kaip padėtume kaimynui ar bendruomenės nariui krizės metu?

Tokie klausimai padeda kalbėti apie istoriją neatskiriant jos nuo dabarties. Jie taip pat leidžia vaikams suprasti, kad pilietinė atsakomybė apima ne tik balsavimą ar dalyvavimą oficialiose ceremonijose, bet ir kasdienį elgesį su kitais.

Taikos kultūra prasideda nuo patikimų pokalbių

Taikos dienos prasmė atsiskleidžia tada, kai ji skatina ne abstrakčius lozungus, o konkrečius veiksmus. Tai gali būti kritiškas informacijos vertinimas, pagalba žmogui, kuris jaučiasi atstumtas, pagarbus nesutarimo sprendimas ar domėjimasis savo miesto ir valstybės istorija.

Jungtinių Tautų nustatyta rugsėjo 21-osios data išlieka kasmetiniu atskaitos tašku, kai mokyklos, šeimos ir bendruomenės gali patikrinti, ar jų kalbėjimas apie istoriją stiprina supratimą, ar tik gilina susiskaldymą. Artimiausias toks patikrinamas momentas – rugsėjo 21-oji, kai verta pasirinkti vieną konkretų pokalbį ar veiksmą, mažinantį įtampą aplinkoje. Straipsnyje remiamasi Jungtinių Tautų informacija apie Tarptautinę taikos dieną.

Šaltinis: United Nations