Po gydymo ligoninėje pirmoji savaitė gali būti lemiama

Daugiau nei 112,5 tūkst. darbingo amžiaus žmonių duomenų analizė parodė ryšį tarp priežiūros po gydymo psichiatrijos ligoninėje ir pakartotinio hospitalizavimo: pacientai, kurie netrukus po išrašymo bent kartą kreipėsi į psichikos sveikatos specialistą, vėliau rečiau vėl pateko į ligoninę. Tačiau per pirmąją savaitę po išrašymo su specialistu susisiekė tik maždaug kas penktas pacientas.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) analizavo 2022–2024 m. darbingo amžiaus žmonėms suteiktas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Per šį laikotarpį užfiksuota daugiau nei 1,6 mln. pacientų kontaktų su sveikatos priežiūros specialistais. Didžioji dauguma apsilankymų buvo ambulatoriniai, tačiau beveik ketvirtadalis analizuotų žmonių bent kartą gydėsi ligoninėje. Šie skaičiai apibūdina paslaugų naudojimą, o ne pacientų sveikatos pokytį savaime.

Pirmoji savaitė po išrašymo – svarbi priežiūros grandis

VLK duomenimis, per tris mėnesius po išrašymo psichikos sveikatos specialistų pagalbos kreipėsi kiek daugiau nei pusė pacientų. Taigi dalis žmonių ryšį su ambulatorine priežiūra atkuria ne iš karto, o kai kurie per šį laikotarpį į ją nesugrįžta. Pirmosios savaitės rodiklis parodo, kad ankstyvas kontaktas nėra įprastas daugumai pacientų, nors būtent šiuo laikotarpiu pagalbos tęstinumas gali būti reikšmingas.

VLK Duomenų ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Aidukienė teigia, kad netrukus po išrašymo bent kartą apsilankę pacientai rečiau vėl atsidūrė ligoninėje. Vis dėlto šaltinyje nepateikiami tikslūs pakartotinio hospitalizavimo rodikliai ar skaičiavimo metodika. Todėl rezultatas rodo sąsają, bet neįrodo, kad vienas apsilankymas savaime apsaugo nuo pakartotinio gydymo ligoninėje. Duomenys taip pat nepaaiškina, kokios konkrečios aplinkybės lėmė ankstyvą kontaktą ar jo nebuvimą.

Kai kuriems pacientams ligoninė buvo vienintelė specializuota pagalba

Analizėje išskirta grupė žmonių, kurie per visus trejus analizuotus metus nė karto ambulatoriškai nesilankė pas psichikos sveikatos specialistus. Jiems ligoninė buvo vienintelė vieta, kur suteikta specializuota psichikos sveikatos priežiūra. Tai rodo, kad dalis pacientų į specialistų akiratį patenka tik tada, kai būklė smarkiai pablogėja ir prireikia gydymo ligoninėje. Tačiau pateiktoje informacijoje nenurodoma, kokio dydžio buvo ši grupė.

Bendras apsilankymų skaičius taip pat ne visada reiškia geresnę sveikatos būklę. VLK pažymi, kad itin intensyvus naudojimasis ambulatorinėmis paslaugomis prieš hospitalizaciją kai kuriais atvejais gali atspindėti blogėjančią būklę ir didesnį pagalbos poreikį. Todėl dažnesni kontaktai vertintini atsižvelgiant į tai, kada jie vyko ir kokia buvo paciento situacija.

Paslaugų naudojimas skyrėsi pagal lytį

Vyrai analizuotu laikotarpiu dažniau gydėsi ligoninėje, o moterys dažniau naudojosi ambulatorinėmis psichikos sveikatos paslaugomis. Aidukienė kaip vieną galimą paaiškinimą nurodė, kad vyrai gali rečiau kreiptis pagalbos ankstesnėse ligos stadijose. Vis dėlto analizė šios prielaidos nepatvirtina kaip nustatytos priežasties.

VLK nurodo, kad Lietuvoje stiprinamos bendruomenėje teikiamos psichikos sveikatos paslaugos ir diegiamos priemonės pagalbos tęstinumui po gydymo ligoninėje užtikrinti. Analizė padeda matyti pacientų kontaktus su sveikatos sistema ir sritis, kuriose tęstinę priežiūrą galima stiprinti, tačiau pateiktoje informacijoje neįvardyti konkretūs naujų priemonių terminai ar jų poveikio rodikliai. Šaltinis: BNS, remiantis VLK duomenų analize.

Šaltinis: BNS