Skaidrumo spragos VLK derybose: STT įžvelgia korupcijos rizikas

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė keturias esmines spragas Valstybinės ligonių kasos (VLK) derybose su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (ASPĮ): neaiškius pasiūlymų vertinimo kriterijus, neapibrėžtą lėšų pokyčio apskaičiavimą, nepakankamai reglamentuotą pakartotinį vertinimą ir ribotą sprendimų viešumą. Tai savaime neįrodo korupcijos ar konkrečių pažeidimų, tačiau, STT vertinimu, sudaro sąlygas nevienodai vertinti gydymo įstaigas ir neobjektyviai nustatyti joms skiriamas metines sumas.

Antikorupcinis vertinimas atliktas Seimo Antikorupcijos komisijai kreipusis dėl Seimo narės Jurgitos Sejonienės pateiktos informacijos. Jo išvados paskelbtos 2026 m. rugpjūčio 31 d. Seimo narės pranešime žiniasklaidai.

Kodėl svarbus PSDF finansavimo mastas

VLK su gydymo įstaigomis derasi dėl sutartinių metinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų sumų kompensuojamosioms paslaugoms. J. Sejonienė, aiškindama kreipimosi motyvus, nurodė, kad klausimų kilo dėl šimtų milijonų eurų paskirstymo. Pranešime nepateikta tiksli vertintų derybų suma ar atskirų įstaigų finansavimo pokyčiai, todėl iš STT išvados negalima spręsti, kokio masto lėšos galėjo būti paskirstytos netinkamai.

Vertinimo esmė yra ne konkretus finansinis nuostolis, o kontrolės kokybė: ar vienodoje padėtyje esančių įstaigų prašymai nagrinėjami pagal iš anksto žinomas, viešas ir vienodai taikomas taisykles.

Kokias reguliavimo spragas nustatė STT

Teisės aktuose, pasak STT, nepakankamai aiškiai nurodyta, kokius duomenis ir argumentus turi pateikti įstaigos, pagal ką vertinami jų pasiūlymai ir kaip apskaičiuojamas galimas finansavimo pokytis. Taip pat trūksta aiškių sąlygų, kada sprendimas gali būti vertinamas pakartotinai.

Plati VLK diskrecija reiškia, kad institucijai paliekama daug pasirinkimo priimant individualius sprendimus. Tokia veikimo laisvė nebūtinai lemia piktnaudžiavimą, tačiau be detalių kriterijų sunkiau patikrinti, ar skirtingoms įstaigoms buvo pritaikytas tas pats vertinimo standartas.

Papildomą riziką STT įžvelgė 2026 m. derybų praktikoje: dalis vertinimo kriterijų ir lėšų skaičiavimo principų buvo nustatyti jau gavus konkrečius ASPĮ pasiūlymus. Tarnybos nuomone, tai didina tikimybę, kad sąlygos galėjo būti pritaikytos prie konkrečios įstaigos situacijos ar siekiamo rezultato. Tai yra rizikos vertinimas, o ne konstatavimas, kad toks pritaikymas tikrai įvyko.

Ko visuomenė nemato derybų rezultatuose

VLK viešina įstaigų pavadinimus ir joms skirtas metines lėšų sumas, tačiau, STT duomenimis, neskelbia pradinio VLK pasiūlymo, įstaigos prašyto padidinimo, galutinio derybų rezultato bei svarbiausių sprendimo motyvų. Vien galutinis skaičius neleidžia palyginti, kaip buvo įvertinti panašūs prašymai ir kodėl vienai įstaigai skirta daugiau ar mažiau nei prašyta.

Dėl to ribojamos ne tik visuomenės, bet ir pačių sveikatos sistemos dalyvių galimybės įsitikinti, kad finansavimo sprendimai yra nuoseklūs.

Ką tai gali reikšti įstaigoms ir pacientams

Gydymo įstaigoms neaiškios taisyklės apsunkina galimybę pagrįstai planuoti prašomą finansavimą ir suprasti, kodėl pasiūlymas buvo priimtas, pakeistas ar atmestas. Pacientams tiesioginio paslaugų sumažėjimo STT išvada nenustato. Vis dėlto metinės lėšų sumos siejamos su kompensuojamųjų paslaugų finansavimu, todėl objektyvus jų paskirstymas svarbus paslaugų prieinamumui ir įstaigų galimybėms jas teikti.

Kokios reakcijos laukiama

J. Sejonienė STT pastabas įvertino kaip svarbų signalą, kad būtina daugiau aiškumo, skaidrumo ir vienodų taisyklių. Pateiktame pranešime VLK pozicija ir konkretūs taisymo terminai nenurodyti. Todėl artimiausias reikšmingas žingsnis bus VLK bei už reguliavimą atsakingų institucijų atsakas: ar derybų kriterijai, skaičiavimo principai, pakartotinio vertinimo sąlygos ir viešinami duomenys bus tiksliau apibrėžti.

Šaltinis: ELTA