Vaikui skauda pilvą? Alytaus gydytoja nurodo, kada kreiptis

Prasidėjus mokslo metams, rytinis pilvo ar galvos skausmas nebūtinai reiškia ligą. Ankstyvesnis kėlimasis, didesnis krūvis ir emocinė įtampa gali sukelti tikrus kūno pojūčius, tačiau jų nereikėtų automatiškai nurašyti stresui.

Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Vytenė Menkevičienė BNS pateiktoje medžiagoje pataria stebėti, kiek laiko simptomai tęsiasi, ar jie stiprėja ir kas juos lydi. Stiprūs arba kasdienei veiklai trukdantys negalavimai – priežastis pasitarti su šeimos gydytoju.

Pirmosios 3–4 savaitės skirtos prisitaikyti

Po vasaros pasikeičia vaiko miego režimas, valgymo laikas, fizinis ir protinis krūvis. Vasarą vaikai dažnai užmiega ir keliasi vėliau, todėl mokslo metų pradžia gali išbalansuoti jų cirkadinį ritmą – vidinį organizmo paros laikrodį.

Pirmosiomis savaitėmis vaikas gali būti mieguistas rytais, greičiau pavargti vakare, sunkiau susikaupti ar tapti dirglesnis. Gali padidėti nerimas ir pasikeisti apetitas. Pasak gydytojos, prie naujos dienotvarkės įprastai prisitaikoma per tris ar keturias savaites, nors konkreti trukmė priklauso nuo vaiko charakterio bei nervų sistemos ypatumų.

Paaugliams šis perėjimas gali būti sunkesnis, nes jie fiziologiškai linkę užmigti ir keltis vėliau. Vien nuovargis pirmosiomis savaitėmis dar nėra aiškus ligos požymis, jeigu savijauta palaipsniui gerėja.

Stresas gali sukelti tikrą pilvo skausmą

Jautresniems vaikams emocinė įtampa gali pasireikšti pilvo skausmu, pykinimu, galvos skausmu ar dažnesniu širdies plakimu. Vaikui gali būti sunku tiksliai pasakyti, kad jis bijo atsiskaitymo, nerimauja dėl bendraklasių ar jaučiasi pervargęs.

Net kai vaikų pilvo skausmas susijęs su stresu, pats pojūtis nėra apsimetinėjimas. Tėvams naudinga ramiai išsiaiškinti, kada skausmas prasideda, kaip dažnai kartojasi ir ar pasireiškia tik prieš mokyklą, ar taip pat savaitgaliais bei ramybės metu.

Vietoje bendro klausimo „Kaip sekėsi mokykloje?“ gydytoja siūlo klausti, kas tądien buvo sunkiausia, kas nustebino arba kada vaikas jautėsi geriausiai. Tokiam pokalbiui nebūtina rengti atskiro susėdimo – jis gali vykti ruošiant vakarienę ar grįžtant iš būrelio.

Šie simptomai nėra vien prisitaikymo dalis

Į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu stiprus nerimas jaučiamas beveik kasdien ir po kelių savaičių nemažėja arba stiprėja. Medicininio įvertinimo reikia ir tada, kai vaikas atsisako eiti į mokyklą, patiria panikos epizodų, ilgiau nei dvi savaites būna prislėgtos nuotaikos arba simptomai trukdo mokytis bei užsiimti įprasta veikla.

Nedelsiant pasitarti su gydytoju taip pat verta pastebėjus šiuos požymius:

• stiprėjantį galvos skausmą, lydimą vėmimo, regėjimo sutrikimų ar mieguistumo;
• stiprų pilvo skausmą, nuolatinį viduriavimą arba kraują išmatose;
• nepaaiškinamą svorio kritimą ar užsitęsusį apetito sumažėjimą;
• nuovargį, kuris nepraeina net pakankamai išsimiegojus ir pailsėjus.

Šių požymių nereikėtų aiškinti vien nenoru lankyti mokyklą. Šeimos gydytojas gali įvertinti, ar negalavimus lemia prisitaikymo laikotarpis, ar reikalingas išsamesnis sveikatos patikrinimas.

Miego režimą keisti padeda maži žingsniai

Nuosekli dienotvarkė gali palengvinti grįžimą į mokyklos ritmą. Jei anksti užmigti sunku, miego laiką galima ankstinti palaipsniui po 10–15 minučių. Prieš miegą rekomenduojama riboti ekranus, o dieną skirti laiko fiziniam aktyvumui ir buvimui lauke.

Reguliarus ir visavertis maistas, pakankamas miegas bei judėjimas padeda išlaikyti energiją ir susikaupti. Kartu vaikui reikėtų palikti jo amžių atitinkančios erdvės pačiam ieškoti sprendimų, išlaikant galimybę kreiptis į tėvus, kai sunkumų nepavyksta įveikti.

Užsitęsęs nuovargis gali turėti kelias priežastis

Rudenį daliai vaikų gali trūkti vitamino D, geležies ar vitamino B12. Apie tai gali signalizuoti blyški oda, sumažėjusi ištvermė, dažni galvos skausmai ar sunkesnis susikaupimas, tačiau tokie pat simptomai galimi ir dėl miego stokos, streso, infekcijų bei kitų ligų.

Jeigu jie išlieka kelias savaites ar ilgiau, šeimos gydytojas gali įvertinti vaiko būklę ir prireikus paskirti kraujo tyrimus. Maisto papildų savarankiškai parinkti nereikėtų – jų poreikis ir dozė turi būti vertinami pagal vaiko amžių, sveikatą ir individualią situaciją.

Šaltinis: BNS