Lietuvoje erkės aktyvios ir rudenį: skiepytis dar ne vėlu

Vasarai baigiantis erkinio encefalito rizika neišnyksta. Lietuvoje erkės gali išlikti aktyvios iki vėlyvo rudens, todėl neskiepytiems gyventojams nereikia laukti kito pavasario – vakcinaciją galima pradėti bet kuriuo metų laiku.

Infekcinių ligų gydytoja Evelina Pukenytė ragina neatidėlioti skiepų žmonėms, kurie grybauja, dirba sode, lankosi sodybose, vaikšto parkuose ar keliauja po Lietuvą. Kol susiformuos pakankama apsauga, būtina dėvėti tinkamus drabužius, naudoti repelentus ir grįžus iš gamtos apžiūrėti kūną.

Šiltas ruduo pratęsia erkių aktyvumo laiką

Erkės suaktyvėja, kai vidutinė paros temperatūra pakyla maždaug iki 5–7 °C. Dėl to šiltas ruduo gali pratęsti jų aktyvumo sezoną, o pavienių susirgimų pasitaiko net lapkritį ar gruodį.

Daugiausia erkių platinamų ligų atvejų Lietuvoje registruojama gegužės–spalio mėnesiais. Tačiau sezonas nėra griežtai apribotas kalendorinėmis datomis: tinkamos oro sąlygos erkėms gali susidaryti ir ankstyvą pavasarį, ir baigiantis rudeniui.

Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, nustatoma itin daug erkinio encefalito atvejų. Nuo šios virusinės ligos specifinę apsaugą suteikia vakcinacija, tačiau ji neapsaugo nuo pačių erkių įkandimų ar kitų jų platinamų infekcijų.

Erkių galima sutikti ir miesto žaliosiose erdvėse

Rizika nėra būdinga vien giliems miškams. Erkių gali būti miestų parkuose, soduose, sodybose, pamiškėse ir kitose žole ar krūmais apaugusiose vietose.

Rudenį poveikio tikimybę didina grybavimas, uogavimas, sodo darbai ir pasivaikščiojimai gamtoje. Todėl apsaugos priemonės reikalingos ir trumpai užsukus į miesto parką ar prižiūrint nuosavą sklypą.

Pirmosios dozės nepakanka patikimai apsaugai

Apsauga nuo erkinio encefalito nesusidaro iš karto po pirmosios dozės. Organizmui reikia laiko imuniniam atsakui suformuoti, todėl būtina tęsti pradėtą vakcinacijos kursą pagal gydymo įstaigoje parinktą schemą.

Taikant įprastinę schemą, antroji dozė suleidžiama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios, o trečioji – po 5–12 mėnesių nuo antrosios. Apsauginis atsakas susiformuoja praėjus maždaug dviem savaitėms po antrosios dozės, tačiau patikimiausią ir ilgiausiai išliekančią apsaugą užtikrina visos trys dozės.

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ gydytojos teigimu, po trijų dozių atsparumą erkiniam encefalitui įgyja apie 98–99 proc. paskiepytųjų. Imunitetas išlieka ribotą laiką, todėl vėliau skiriamos sustiprinamosios dozės – įprastai kas trejus arba penkerius metus, atsižvelgiant į vakciną ir individualią skiepijimo istoriją.

Pagreitinta schema apsaugą leidžia pradėti formuoti greičiau

Skiepytis pradėjus vasaros pabaigoje ar rudenį, gydytojas gali pasiūlyti pagreitintą schemą. Tokiu atveju antroji dozė suleidžiama po 7–14 dienų, o trečioji – praėjus 5–12 mėnesių nuo antrosios.

Tikslios skiepijimo datos priklauso nuo pasirinktos vakcinos, todėl schemos nereikėtų sudaryti savarankiškai. Net ir gavus pirmąsias dozes išlieka poreikis saugotis įkandimų, kol organizmas dar nėra suformavęs pakankamo imuninio atsako.

Praleidus numatytą dozę, gydytojas įvertina, kiek dozių jau suleista, kokia schema buvo taikyta ir kiek laiko praėjo nuo paskutinio skiepo. Jei žmogus anksčiau gavo visas tris dozes, bet pavėlavo sustiprinamąją, dažniausiai viso kurso kartoti nereikia – vakcinaciją galima tęsti pagal specialisto sudarytą planą.

Šaltinis: BNS