Pensija neramina 40,6 proc.: nuo ko pradėti planuoti?

40,6 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi neužtikrinti dėl savo finansinės gerovės išėję į pensiją, o užtikrinti arba labai užtikrinti – 17,7 proc. Tokius rezultatus parodė 2026 metų gegužę „Luminor“ užsakymu bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa. Dar 31,3 proc. respondentų pasirinko atsakymą, kad jaučiasi tik šiek tiek užtikrinti.

Šie skaičiai apibūdina žmonių savijautą, o ne apskaičiuotą būsimų pajamų trūkumą. Jie taip pat nepatvirtina, kad visi neužtikrintai besijaučiantys gyventojai pensijai nekaupia: apklausoje kaupimo būdai ir finansinio užtikrintumo jausmas pateikiami kaip atskiri rodikliai.

Parengė mbites.lt redakcija pagal ELTA paskelbtą „Luminor“ pranešimą apie apklausą.

Neužtikrintumas ir dalinis pasitikėjimas – skirtingi atsakymai

Didžiausią neužtikrintumo grupę sudaro 28,2 proc. respondentų, pasirinkusių atsakymą „neužtikrinti“. Dar 12,4 proc. savo finansinę ateitį pensijoje vertina kaip labai neužtikrintą. Sudėjus šias dvi grupes gaunamas 40,6 proc. rodiklis.

Tik šiek tiek užtikrintų respondentų nereikėtų automatiškai priskirti neužtikrintiems. Jų atsakymas rodo dalinį pasitikėjimą, todėl teiginys, kad visos šios grupės vienodai nerimauja dėl pensijos, būtų platesnis nei pateikti duomenys.

Apklausa taip pat neparodo, ar nerimas didėja: pranešime nėra ankstesnių metų rezultatų palyginimo. Iš pateiktų skaičių negalima nustatyti ir to, kokio dydžio pensijos ar santaupų konkrečiam žmogui pakaktų.

Pensijai nekaupia 22,8 proc. apklaustųjų

Dažniausiai respondentai nurodė kaupiantys antrojoje pensijų pakopoje – tokį atsakymą pasirinko 33 proc. Trečiojoje pakopoje savo lėšomis kaupia 17,9 proc., o 3,4 proc. teigė, kad įmokas už juos moka darbdavys.

Kitus kaupimo būdus taip pat renkasi dalis apklaustųjų: 14,8 proc. investuoja į akcijas, obligacijas, biržoje prekiaujamus fondus ar panašias priemones, 10,7 proc. naudojasi terminuotaisiais indėliais. Per gyvybės draudimą kaupia 9,9 proc., taupomojoje sąskaitoje pinigus laiko 9,8 proc., grynaisiais – 8,2 proc.

Šių procentų nereikia sudėti į vieną bendrą kaupiančiųjų dalį: žmogus gali turėti daugiau nei vieną kaupimo būdą. Pensijai visai nekaupiantys nurodė 22,8 proc. respondentų.

„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė nekaupimą sieja ir su nežinojimu, nuo ko pradėti, ar įsitikinimu, kad mažos sumos neturės reikšmės. Tai ekspertės paaiškinimas, o ne pateiktuose apklausos rezultatuose atskirai išmatuotos nekaupimo priežastys.

Planą pradėti siūlo nuo išlaidų ir turimų santaupų

L. Načajienė siūlo pirmiausia įvertinti, kokių pajamų galėtų reikėti sulaukus pensijos. Tam, jos teigimu, galima pasitelkti dabartines būtinąsias išlaidas ir būsto, sveikatos, maisto, transporto bei laisvalaikio poreikius. Namų ūkiui tai padeda suformuluoti konkretesnį klausimą: kokias įprastas išlaidas norėtųsi padengti ir ateityje?

Antras jos siūlomas žingsnis – peržiūrėti jau turimą kaupimą. Tai apima antrosios ir trečiosios pensijų pakopų informaciją, investicijas, indėlius, draudimo sutartis bei kitas santaupas. Vien žinojimas, kad kaupiama, dar neatsako, kiek lėšų iš tiesų sukaupta.

Trečias žingsnis – įvertinti papildomo rezervo poreikį. Ekspertė kaip įpročio pradžią mini reguliariai atidedamus 20 ar 30 eurų per mėnesį ir siūlo pasirinktą sumą atskirti iš karto gavus pajamas. Šios sumos pateikiamos kaip pradžios pavyzdys, o ne pakankamų pajamų pensijoje garantija.

Reguliarių įmokų ir ankstyvos pradžios tema plačiau aptariama pasakojime apie kaupimą pensijai nuo jaunystės. L. Načajienė taip pat siūlo planą peržiūrėti pasikeitus pajamoms, šeimos situacijai, įsipareigojimams ar gyvenimo tikslams.

Apklausa atlikta banko užsakymu gegužę

„Norstat“ apklausą Lietuvoje atliko 2026 metų gegužę. Joje dalyvavo apie tūkstantį 18–74 metų žmonių; pateiktame pranešime apklausa įvardijama kaip reprezentatyvi.

Tyrimo užsakovas – „Luminor“, o planavimo patarimus pateikia su šiuo banku susijusios investicijų valdymo bendrovės vadovė. Todėl apklausos rezultatai ir ekspertės siūlomi veiksmai vertintini atskirai: pirmieji aprašo respondentų atsakymus, antrieji yra jos rekomenduojama planavimo eiga.

Pateiktame pranešime nenurodyta statistinė paklaida, tiksli imtis ar atsakymų pasiskirstymas pagal amžių ir pajamas.

Šaltinis: ELTA