Kaupti pradėjo 19-os: jaunimui įvardijo didžiausią klaidą

Parengė mbites.lt redakcija pagal ELTA ir LIPFA pateiktą informaciją.

Domantas Katelė II pensijų pakopoje pradėjo kaupti būdamas 19 metų. Praėjus beveik devyneriems metams, jo sąskaitoje sukaupta apie 8,4 tūkst. eurų. Savo patirtimi jis grindžia jaunimui skirtą žinią: didžiausia kliūtis dažnai būna ne maža įmoka, o sprendimo atidėliojimas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta apklausa parodė ryškų atotrūkį tarp ketinimų ir veiksmų. Kad pensijai reikia pradėti kaupti kuo anksčiau, pripažino 70 proc. apklaustų 18–25 metų gyventojų, tačiau realiai kaupė 43 proc. Skirtumas siekia 27 procentinius punktus.

Ankstyva pradžia suteikia daugiau laiko investicijoms

D. Katelė pensijai pradėjo kaupti dar studijuodamas, kai savarankiškai domėjosi investavimu, asmeniniais finansais ir ilgalaikiu planavimu. Pasak jo, tai nebuvo atsakas į krizę ar konkrečią baimę – jis siekė iš anksto susikurti didesnę pasirinkimo laisvę.

„Manau, kad viena didžiausių klaidų jauname amžiuje – manyti, jog ilgalaikius finansinius sprendimus galima visada atidėti. Iš tiesų, kuo anksčiau pradedame rūpintis savo ateitimi, tuo daugiau laiko turime sukaupti lėšų ir jas užauginti“, – sakė jis.

Ilgas kaupimo laikotarpis leidžia augti ne vien reguliariai pervedamoms įmokoms. Investuojama ir anksčiau uždirbta grąža, todėl laikas tampa vienu pagrindinių jauno kaupiančiojo pranašumų. Dėl to net mažesnės, tačiau nuosekliai mokamos sumos per kelis dešimtmečius gali sudaryti reikšmingą rezervą.

D. Katelės sukauptas rezultatas priklauso ne tik nuo investicijų grąžos. Jam įtakos turi darbo ir pajamų pastovumas, įmokų dydis bei reguliarumas. Šaltinyje nurodoma, kad jo pensijų fondo metinė grąža siekia apie 12 proc., tačiau tai yra konkretus asmeninis rezultatas, o ne pažadas kitiems kaupiantiesiems.

Trys privalumai – saugumas, laikas ir įprotis

D. Katelė išskiria tris papildomo kaupimo naudą apibrėžiančius dalykus. Pirmasis – finansinis pagrindas senatvėje, galintis sumažinti priklausomybę nuo vieno pajamų šaltinio. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir senstant visuomenei, kaupimas leidžia anksčiau ruoštis laikotarpiui, kai darbo pajamų nebebus.

Antrasis privalumas yra laikas. Nors pensijų kaupimo rezultato tenka laukti ilgai, ankstyva pradžia suteikia daugiau metų įmokoms ir jų uždirbtai grąžai augti. Devyneri D. Katelės kaupimo metai sudaro tik nedidelę viso iki pensijos likusio laikotarpio dalį.

Trečiasis privalumas – reguliarus finansinis įprotis. Kai dalis pajamų nuosekliai skiriama ateičiai, kaupimas tampa įprasta asmeninio biudžeto dalimi, o ne vienkartiniu sprendimu, kurį kiekvieną mėnesį reikia priimti iš naujo.

Šaltinyje D. Katelės rezultatas taip pat lyginamas su saugesnėmis taupymo priemonėmis. Nurodoma, kad 2026 m. birželį Lietuvos gyventojų naujų terminuotųjų indėlių vidutinės metinės palūkanos siekė 1,8 proc., o pagal terminą svyravo maždaug nuo 1,5 iki 2,8 proc. Savarankiškai siekti didesnės ilgalaikės grąžos galima investuojant, tačiau tam reikia daugiau žinių, laiko ir pasirengimo prisiimti investavimo riziką.

II ir III pakopos gali veikti kartu

D. Katelė jau trejus metus papildomai kaupia ir III pensijų pakopoje. Rinkdamasis šį būdą jis vertino ilgalaikio kaupimo principą bei gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri buvo taikoma iki 2025 m. sudarytoms sutartims.

Jo vertinimu, II pensijų pakopa ir III pakopa nėra vienas kitą pakeičiantys sprendimai. Tai skirtingi įrankiai, galintys papildyti bendrą ilgalaikį finansų planą. Vis dėlto konkretų rezultatą lemia įmokų reguliarumas, kaupimo trukmė, pajamų pastovumas ir investicijų grąža.

LIPFA apklausos imtis ir metodika pateiktame pranešime nenurodytos, todėl 70 ir 43 proc. rodikliai atspindi paskelbtus apklausos rezultatus, bet neleidžia savarankiškai įvertinti jų reprezentatyvumo. D. Katelė pabrėžia, kad finansiniam raštingumui ugdyti nebūtina iš karto tapti investavimo ekspertu: „Dažnai didžiausias iššūkis nėra pati suma, o sprendimas pradėti.“

Šaltinis: ELTA