Naujausios
Dėmesingas vyras šviesiu kostiumu su dryžuotu kaklaraiščiu stovi šviesaus biuro fone prie lango.

Atleidimas ir atsiskaitymas keisis: ką lemia lapkričio 1-oji

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, kurie keis atleidimo, galutinio atsiskaitymo ir kai kurių darbo sąlygų derinimo taisykles. Darbuotojams ir darbdaviams svarbi ne vien įsigaliojimo data: iki spalio 31 d. pradėtoms procedūroms, nustatytiems išbandymo terminams ir pradėtiems darbo ginčams įstatyme numatytais atvejais bus taikomos ankstesnės nuostatos.

Šis mbites.lt redakcijos paaiškinimas parengtas pagal BNS paskelbtą Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) informaciją apie 2026 m. birželio 25 d. priimtą Darbo kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XV-1058. VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad vertinant konkrečią situaciją būtina žinoti, kada prasidėjo procedūra ar ginčas.

Atleidžiant darbdavio valia reikės pagrįstos priežasties

Pagal Darbo kodekso 59 straipsnį darbdavys, turintis teisę taikyti šį atleidimo pagrindą, nuo lapkričio 1 d. darbo sutartį galės nutraukti tik dėl pagrįstos priežasties. Išliks pareiga darbuotoją įspėti prieš tris darbo dienas ir išmokėti ne mažesnę kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką.

Keičiasi ir priežasčių santykis su kitu atleidimo pagrindu: nebeliks reikalavimo, kad atleidimo darbdavio valia priežastis nebūtų nurodyta Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje. Darbuotojui gavus įspėjimą pagal 59 straipsnį, verta atskirai įvertinti nurodytą priežastį, įspėjimo terminą ir išeitinės išmokos dydį.

Jeigu sprendžiama dėl atleidimo už darbo pareigų pažeidimą, į vieno mėnesio terminą darbdavio sprendimui priimti nebus įskaitomas laikas, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų. Pasak Š. Orlavičiaus, vertinant pažeidimą ir toliau reikės atsižvelgti į jo sunkumą, padarinius, aplinkybes, darbuotojo kaltę, ankstesnį elgesį bei darbo rezultatus; atleidimas turi būti proporcingas.

Galutinio atsiskaitymo dalį bus galima atidėti iki trijų mėnesių

Pasibaigus darbo santykiams šalys galės susitarti dėl vėlesnio dalies galutinės išmokos sumokėjimo, jeigu darbuotojui priklausanti suma viršija jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį. Atidėti bus galima tik tą dalį, kuri viršija šią ribą, o likusi suma turės būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pabaigos.

Tai yra susitarimo galimybė, o ne automatinis atsiskaitymo termino pratęsimas. Todėl nutraukiant sutartį abiem šalims reikės aiškiai nustatyti, kokia suma atidedama ir kada ji bus išmokėta.

Atleidimas ir atsiskaitymas keisis: ką lemia lapkričio 1-oji

Didesnis atlyginimas leis plačiau tartis dėl sutarties sąlygų

Daugiau individualių susitarimų galimybių atsiras darbuotojams, kurių sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas siekia bent du Valstybės duomenų agentūros paskutinį paskelbtą šalies ūkio vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius. Su jais bus galima plačiau susitarti dėl nukrypimų nuo kai kurių privalomų darbo teisės taisyklių, jeigu išlaikoma darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Šiai grupei išbandymo terminas galės trukti iki šešių mėnesių.

Ši galimybė neapima visų darbo sąlygų. Nukrypti nuo reikalavimų dėl maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos, lyčių lygybės bei nediskriminavimo nebus galima. Vertinant naują ar keičiamą sutartį, svarbu tikrinti joje nustatytą atlyginimą ir konkrečią siūlomą sąlygą, o ne vien bendrą galimybę tartis lanksčiau.

Nuotolinis darbas ir atostogos: ką tikrinti sutartyse

Darbdavys ir toliau turės tenkinti teisę į papildomą garantiją turinčio darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, nebent tai neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Iš Darbo kodekso šalinama atskira išimtis dėl per didelių nuotolinio darbo organizavimo sąnaudų. Dėl šios dalies kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta kitaip. Panašiai tikslinamas ir prašymų dirbti pageidaujamu darbo laiko režimu vertinimas.

Aukštesnio lygmens kolektyvinėse sutartyse galės būti nustatytas dvejų metų terminas, po kurio darbuotojas praranda teisę pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų, jei faktiškai turėjo galimybę jomis pasinaudoti. Tokiose sutartyse taip pat galės būti numatyta piniginė kompensacija už dalį nepanaudotų atostogų tam tikrais atvejais. Tai galimybės kolektyvinėms sutartims, todėl darbuotojui aktualu patikrinti, ar tokia sutartis jam taikoma ir ką ji numato.

Darbdaviams prieš taikant naujas nuostatas reikės atskirti naujus atvejus nuo jau pradėtų procesų. Pagal VDI pateiktą informaciją, iki 2026 m. spalio 31 d. pradėtoms procedūroms ir darbo ginčams, taip pat iki tos datos nustatytiems išbandymo terminams įstatyme numatytais atvejais galios ankstesnės taisyklės.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!

Daugiau istorijų