Lietuvos smulkiajam verslui – brangi PPWR nežinomybė

Daugiau kaip 82 tūkst. patvirtintų parašų iki rugsėjo 8-osios surinkusi peticija rodo augantį Europos smulkiojo verslo pasipriešinimą tam, kaip įgyvendinamos naujos ES pakuočių taisyklės. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) prisidėjo prie „Eurochambres“ raginimo „sustabdyti laikrodį“: Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas (PPWR) jau taikomas, nors dalis praktiniam jo vykdymui būtinų teisės aktų, gairių ir nacionalinių sistemų dar nebaigta.

Didžiausią riziką verslo atstovai įžvelgia mažoms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms atskirų teisės, aplinkosaugos ar atitikties padalinių. Neaiškumai gali paliesti bendroves, kurios gamina, naudoja ar tiekia pakuotes, taip pat Lietuvos įmones, tiesiogiai parduodančias supakuotas prekes vartotojams kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Rugpjūčio 12-oji atėjo anksčiau nei praktinės gairės

PPWR pradėtas taikyti 2026 m. rugpjūčio 12 d. Reglamentas nustato reikalavimus pakuočių sudėčiai, perdirbamumui, ženklinimui, pakartotiniam naudojimui ir mažinimui, taip pat techninei dokumentacijai bei ekonominės veiklos vykdytojų atsakomybei.

LPPARA teigimu, taikymo pradžioje dar trūksta dalies deleguotųjų ir įgyvendinamųjų teisės aktų. Valstybės narės taip pat nėra užbaigusios visų nacionalinių procedūrų bei informacinių sistemų, todėl įmonės turi vykdyti naujas pareigas neturėdamos vienodai visoje ES taikomų praktinių paaiškinimų.

„Verslas nekvestionuoja pakuočių atliekų mažinimo, perdirbamumo ar pakartotinio naudojimo tikslų. Problema ta, kad iš įmonių jau reikalaujama laikytis dar neužbaigtos reguliavimo sistemos“, – sako LPPARA prezidentas Sigitas Gailiūnas.

Didžiausia našta tenka įmonėms be atitikties padalinių

Tas pats reikalavimų rinkinys skirtingo dydžio bendrovėms gali kainuoti nevienodai. Stambios įmonės dažniau turi specialistų, galinčių sekti teisės aktus, rengti techninius dokumentus ir prižiūrėti registraciją, o mažam verslui šias užduotis tenka atlikti turimais ištekliais arba pirkti išorines paslaugas.

Papildomų procedūrų gali atsirasti eksportuojančioms ir nuotoliniu būdu kitų šalių galutiniams naudotojams parduodančioms įmonėms. Joms gali tekti atskirai registruotis nacionalinėse sistemose, sudaryti sutartis, teikti skirtingas ataskaitas ir mokėti nustatytas įmokas kiekvienoje rinkoje.

Tam tikrais atvejais Lietuvos bendrovei, tiesiogiai parduodančiai supakuotas prekes kitoje ES valstybėje, gali prireikti vietos įgaliotojo atstovo PPWR pareigoms vykdyti. LPPARA perspėja, kad tokios sąnaudos mažos apimties prekybą kai kuriose rinkose gali paversti komerciškai nepagrįsta.

Vienas reglamentas, bet skirtingos nacionalinės sistemos

Nors PPWR tiesiogiai taikomas visoje Europos Sąjungoje, registravimo, išplėstinės gamintojo atsakomybės, ataskaitų teikimo ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemos tebėra nacionalinės. Būtent ši sandūra, verslo atstovų vertinimu, gali trukdyti reglamento siekiui suvienodinti sąlygas bendrojoje rinkoje.

„Bendroji rinka negali veikti kaip 27 skirtingos administracinės sistemos. Lietuvos įmonėms turi būti sudarytos sąlygos aiškiai suprasti savo pareigas ir jas įvykdyti be neproporcingų procedūrų bei kaštų kiekvienoje valstybėje atskirai“, – pabrėžia S. Gailiūnas.

Europos Komisija buvo pasiūliusi iki 2035 m. sustabdyti privalomo įgaliotojo atstovo prievolę ES įmonėms. Iki PPWR taikymo pradžios sprendimas nebuvo priimtas: procedūra Europos Parlamente tebevyksta, o derybos ES Taryboje dėl pasiūlymo buvo nutrauktos.

Verslas prašo pereinamojo laikotarpio ir vieno langelio

LPPARA ragina Aplinkos ministeriją atstovauti Lietuvos įmonių interesams ES institucijose. Kartu su „Eurochambres“ ji prašo skubiai priimti trūkstamus teisės aktus, po galutinių techninių reikalavimų patvirtinimo nustatyti pakankamus pereinamuosius laikotarpius ir paskelbti vienodai visose valstybėse taikomas praktines gaires.

Tarp siūlomų sprendimų taip pat yra ES masto vieno langelio sistema tarpvalstybinėms pareigoms, mažesni nacionalinių registrų ir ataskaitų skirtumai bei proporcingos išimtys ar minimalios taikymo ribos mikroįmonėms ir mažos apimties veiklai.

Verslui artimiausi signalai bus trūkstamų deleguotųjų bei įgyvendinamųjų aktų priėmimas, nacionalinių sistemų parengimas ir Europos Parlamento procedūros dėl įgaliotojo atstovo prievolės baigtis. Kol kas nė vienas iš šių procesų, LPPARA pateiktais duomenimis, nėra užbaigtas.

Šaltinis: ELTA