20 mln. eurų LEZ energetikai: kas gali keistis įmonėms

Iki 20 mln. eurų numatyta bendroms energetikos sistemoms Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose. Patvirtinta valstybės pagalbos schema „LEZ žaliasis pramonės parkas“ apims saulės elektrines, energijos kaupimą, atliekinės šilumos panaudojimą ir šilumos bei vėsumos infrastruktūrą.

Tai nėra jau paskirstytas finansavimas ar konkrečioms zonoms garantuotos sumos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar rengia pasiūlymą Europos investicijų bankui dėl Modernizavimo fondo lėšų, o projektai bus atrenkami per būsimą kvietimą.

Pagalba sieks iki 30–65 proc. projekto išlaidų

Valstybės pagalba, priklausomai nuo finansuojamos veiklos ir įmonės dydžio, galės padengti nuo 30 iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Likusią investicijų dalį projekto vykdytojams reikės užtikrinti kitomis lėšomis.

Paraiškas galės teikti LEZ valdymo bendrovės. Projektuose taip pat galės dalyvauti komunalinių paslaugų įmonės bei centralizuotos šilumos gamintojai ir tiekėjai.

Toks modelis orientuotas ne į vienos gamyklos įrangos atnaujinimą, o į bendrą energetikos infrastruktūrą LEZ teritorijoje. Ja galėtų naudotis kelios toje pačioje zonoje veikiančios įmonės, nors konkrečios naudojimosi sąlygos ir finansavimo paskirstymas pranešime dar nenurodyti.

Saulės elektrines papildys trijų rūšių kaupimo sprendimai

Pagal schemą numatyta finansuoti saulės elektrinių įrengimą LEZ teritorijose ir baterijų energijos kaupimo sistemas. Baterijos leistų išsaugoti perteklinę energiją ir panaudoti ją kitu metu, kartu didinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį.

Kita finansuojama technologija – ledo pagrindu veikiančios energijos kaupimo sistemos. Jos gali pagaminti ir sukaupti pramoniniams procesams reikalingą vėsą ne piko metu, kai elektros poreikis mažesnis, o vėliau panaudoti ją didžiausios apkrovos valandomis.

Lėšos taip pat numatytos atliekinės šilumos surinkimo ir pakartotinio panaudojimo įrenginiams. Finansavimas apims šilumos ir vėsumos gamybos, kaupimo bei paskirstymo infrastruktūrą, todėl viename objekte susidaranti perteklinė šiluma galėtų būti panaudota kitur LEZ teritorijoje.

Sąnaudų mažėjimas priklausys nuo pasirinktų projektų

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimu, energijos kaupimas padėtų įmonėms mažinti kainų svyravimų poveikį: pigesnė arba perteklinė energija būtų naudojama tada, kai energija brangesnė. Atliekinės šilumos panaudojimas savo ruožtu mažintų papildomos energijos poreikį.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas schemą sieja su efektyvesniu energijos sąnaudų valdymu, platesniu atsinaujinančios energijos naudojimu ir mažesne priklausomybe nuo iškastinio kuro. Ministerija tikisi, kad bendra infrastruktūra prisidės ir prie Lietuvos patrauklumo investuotojams.

Tačiau pranešime nepateikta prognozių, kiek tiksliai galėtų sumažėti atskirų įmonių sąskaitos. Faktinis poveikis priklausys nuo atrinktų technologijų, projektų masto, energijos vartojimo profilio ir to, kiek LEZ įmonių naudosis sukurtais tinklais ar kaupimo pajėgumais.

Kvietimas bus paskelbtas tik patvirtinus sąlygas

Schema parengta įgyvendinant Modernizavimo fondo 2026–2027 metų nacionalinę finansavimo kryptį „Žaliasis pramonės parkas“. Šiuo metu ministerija rengia pasiūlymą Europos investicijų bankui dėl 20 mln. eurų panaudojimo.

Tiksli paraiškų teikimo pradžia, projektų terminai ir lėšų paskirstymas tarp Lietuvos LEZ kol kas nepaskelbti. Artimiausias patvirtintas etapas – finansavimo sąlygų suderinimas, po kurio Ekonomikos ir inovacijų ministerija galės skelbti projektų atrankos kvietimą. Pirminį pranešimą parengė ministerija, jį išplatino ELTA.

Šaltinis: ELTA