Lietuvos elektra liepą – beveik 5 kartus brangesnė nei Suomijoje

Liepą elektros kaina Lietuvos biržos zonoje sumažėjo 20 proc. ir vidutiniškai siekė 75,63 Eur/MWh. Tačiau Suomijoje ta pati megavatvalandė kainavo vos 15,37 euro – beveik penkis kartus mažiau.

Šis palyginimas rodo didmeninį elektros kainų skirtumą, o ne konkrečias gyventojų sąskaitas. Galutinė buitinio vartotojo mokama suma priklauso ir nuo pasirinkto tiekimo plano bei kitų sąskaitos dalių, kurių pateiktame šaltinyje nėra.

Parengė mbites.lt redakcija pagal ELTA paskelbtą bendrovės „Enefit“ informaciją.

Lietuvos kaina priartėjo prie Latvijos, bet ne Suomijos

Baltijos šalyse liepą mažiausia elektros kaina užfiksuota Estijoje – 43,93 Eur/MWh. Latvijos ir Lietuvos rezultatai buvo panašesni: Latvijoje megavatvalandė kainavo 74,72 euro, Lietuvoje – 75,63 euro.

Lenkijoje ir Vokietijoje elektra buvo gerokai brangesnė nei Lietuvoje. Šaltinyje tai siejama su didesne šių šalių priklausomybe nuo dujomis ir akmens anglimi kūrenamų elektrinių.

Lietuvos ir Suomijos santykis yra ryškiausias, tačiau lentelė neparodo atskirų valandų kainų svyravimų ar galutinių buitinių tarifų. Ji apibūdina tik šaltinyje pateiktus mėnesio biržos vidurkius.

Vėjas ir saulė kainą sumažino 20 procentų

Liepa Lietuvoje buvo ir vėjuota, ir saulėta. Saulės bei vėjo elektrinės kartu pagamino 15 proc. daugiau elektros nei birželį, todėl didesnė šalies poreikio dalis buvo padengta atsinaujinančiais šaltiniais.

Tai prisidėjo prie 20 proc. sumažėjusios vidutinės biržos kainos. Vis dėlto didesnė vietinė žaliosios energijos gamyba nepanaikino skirtumo su Suomija, turinčia branduolinės energetikos pajėgumų ir galinčia eksportuoti perteklinę elektrą.

„Enefit“ energijos produktų vadovo Simono Jasiulio teigimu, biržos kainos glaudžiai susijusios su valstybės gamybos pajėgumais. Suomija gali užsitikrinti didelį kiekį pigesnės energijos, o Lietuvai dalį poreikio tenka padengti brangesne vietine gamyba arba importu.

Remontuojamos jungtys sulaikė pigią Suomijos elektrą

Kainų skirtumą didino planiniai elektros perdavimo jungčių tarp Suomijos ir Estijos remonto darbai. Sumažėjus pralaidumui, didelė pigesnės Suomijos elektros dalis liko Estijoje, dalis pasiekė Latviją, o Lietuvai jos teko mažiau.

Kai perdavimo pajėgumų nepakanka visam poreikiui padengti pigesne energija, rinkai prireikia brangesnių gamybos šaltinių arba importo iš aukštesnių kainų zonų. Dėl šios priežasties palankūs vėjo ir saulės gamybos rezultatai Lietuvoje sumažino kainą, bet neleido jai priartėti prie Suomijos lygio.

Biržos vidurkis neparodo konkrečios namų ūkio sąskaitos

Teiginys apie beveik penkis kartus didesnę kainą taikomas šalių didmeninių rinkų mėnesio vidurkiams. Šaltinyje nepateikiami buitinių klientų tarifai, todėl pagal šiuos duomenis negalima apskaičiuoti, kiek konkrečiai daugiau už elektrą sumokėjo Lietuvos namų ūkis, palyginti su Suomijos gyventoju.

Rugpjūčio rezultatą, pasak S. Jasiulio, toliau lems saulės ir vėjo elektrinių gamyba, regiono infrastruktūros būklė bei suplanuoti remonto darbai. Pagal šaltinyje pateiktą prognozę megavatvalandės kaina Lietuvoje turėtų siekti apie 82–83 eurus.

Šaltinis: ELTA