Lietuvoje infliaciją labiausiai kelia šildymas ir degalai

Rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,6 proc., o beveik 44 proc. šio kainų augimo lėmė trys išlaidos: šildymo energija, benzinas ir dyzelinas. Jų bendras poveikis sudarė 2,445 procentinio punkto, rodo pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis atlikta „Investuotojui.lt“ analizė.

Tai nereiškia, kad visų gyventojų išlaidos augo vienodai. Namų ūkiai, kurie daug vairuoja arba būstą šildo kuru, rugpjūtį kainų augimą galėjo pajusti stipriau nei tie, kurių vartojimo krepšelyje šios išlaidos sudaro mažesnę dalį.

Svarbiausi akcentai

• Šildymo energija, benzinas ir dyzelinas kartu paaiškino 43,7 proc. bendro rodiklio
• Įtraukus automobilių techninę priežiūrą ir remontą, su energija bei automobiliu susiję veiksniai sudarė 48,9 proc. infliacijos
• Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos per metus sumažėjo 2,1 proc

Šildymo energija ir degalai sudarė didžiausią poveikį

Didžiausią įtaką turėjo šildymui ir vėsinimui naudojamos kitos energijos grupė. Per metus jos kainos pakilo 39,7 proc. ir prie bendros infliacijos pridėjo 0,915 procentinio punkto.

Benzinas per metus pabrango 27,5 proc., jo poveikis sudarė 0,881 punkto. Dyzelino kainos augo 37,9 proc., o poveikis infliacijai siekė 0,649 punkto.

Procentinis punktas čia rodo ne konkretaus gyventojo sąskaitos pokytį, o tai, kiek atitinkama išlaidų grupė prisidėjo prie viso 5,6 proc. metinio kainų augimo rodiklio. Todėl didelis grupės poveikis nebūtinai reiškia vienodą poveikį kiekvieno namų ūkio biudžetui.

Pridėjus asmeninių transporto priemonių techninę priežiūrą bei remontą, keturi veiksniai paaiškino 2,738 procentinio punkto iš bendro 5,6 proc. metinio kainų augimo.

Maisto kainos bendrą rodiklį mažino

Bendras infliacijos skaičius neparodo, kaip keitėsi kiekviena kasdienė prekė. Maistas ir nealkoholiniai gėrimai per metus atpigo 2,1 proc., todėl ši grupė veikė priešinga kryptimi nei energija ir transportas.

Tarp didžiausią neigiamą poveikį infliacijai turėjusių grupių buvo šviežia mėsa, mėsos gaminiai, duonos ir pyrago kepiniai, šviežios daržovės bei vaisiai, sviestas ir augalinis aliejus. Septynios šios maisto grupės bendrą infliaciją sumažino 0,602 procentinio punkto.

„Bendras 5,6 proc. skaičius gali klaidinti, jei žmogus mato atpigusią mėsą ar duoną ir svarsto, iš kur atsirado infliacija. Rugpjūtį atsakymas buvo labai koncentruotas: trys energijos ir degalų grupės sukūrė beveik 44 proc. viso kainų augimo“, – teigė „Investuotojui.lt“ vyriausiasis redaktorius Redas Klerauskas.

Būstas ir transportas išsiskyrė plačiose kategorijose

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos per metus pakilo 14,9 proc., transporto – 13,4 proc. Pagal jų svorį vartotojų krepšelyje šios dvi plačios kategorijos apytikriai paaiškino apie 65 proc. bendro kainų augimo.

Lietuvos galutinis 5,6 proc. SVKI rodiklis buvo 2,3 procentinio punkto didesnis už Eurostato skelbtą išankstinį 3,3 proc. euro zonos rugpjūčio įvertį. Palyginimą reikia vertinti atsargiai, nes Lietuvos duomenys buvo galutiniai, o euro zonos rodiklis – išankstinis.

Skaičiavimai paremti galutiniais rugpjūčio duomenimis

Analizėje naudoti rugsėjo 9 d. paskelbti galutiniai Valstybės duomenų agentūros SVKI duomenys ir oficialiai nurodytas atskirų prekių bei paslaugų grupių poveikis. Euro zonos palyginimui pasitelktas rugsėjo 1 d. paskelbtas išankstinis Eurostato įvertis.

Šaltinis: BNS