Lietuvių indėliai pasiekė 30,6 mlrd., grąža – kukli

Parengė mbites.lt redakcija pagal Lietuvos banko duomenis ir BNS paskelbtą medžiagą.

Lietuvos gyventojų indėliai kredito įstaigose 2026 m. balandį pasiekė 30,6 mlrd. eurų. Per metus jų suma išaugo 18,9 proc., tačiau naujų terminuotųjų indėlių vidutinė palūkanų norma tą patį mėnesį siekė tik 1,79 proc., rodo naujausi Lietuvos banko duomenys.

Spartus indėlių augimas liudija, kad bankuose laikoma daugiau namų ūkių pinigų, bet pats savaime neparodo, kiek sustiprėjo kiekvieno gyventojo finansinė padėtis. Bendra suma neatskleidžia, kaip santaupos pasiskirsčiusios tarp namų ūkių, kokia jų dalis laikoma einamosiose sąskaitose ir kiek pinigų sukaupta terminuotuose indėliuose.

Indėlių suma per metus padidėjo 18,9 proc.

30,6 mlrd. eurų yra bendra konkrečiu metu kredito įstaigose laikytų indėlių suma, o ne per vienus metus naujai sutaupyti pinigai. Metinis 18,9 proc. pokytis parodo augimo tempą, tačiau pateikta statistika nepaaiškina jo priežasčių ir neleidžia nustatyti, ar augimą lėmė daugiau taupančių žmonių, didesnės atskirų klientų sumos ar kiti pinigų srautai.

Duomenys taip pat neįvertina perkamosios galios pokyčio. Nominali indėlių suma gali augti, nors už sukauptus pinigus vėliau būtų galima įsigyti ne tiek daug daugiau prekių ir paslaugų, kiek leidžia manyti procentinis sąskaitos padidėjimas.

1,79 proc. palūkanos reiškia ribotą nominalų prieaugį

Lietuvos banko skelbiama 1,79 proc. norma taikoma naujiems namų ūkių terminuotiesiems indėliams ir yra vidutinis rinkos rodiklis. Konkretaus banko pasiūlymas gali skirtis pagal indėlio terminą, sumą ir sutarties sąlygas.

Paprastas skaičiavimas parodo šios normos mastą: jeigu 10 tūkst. eurų sumai visus 12 mėnesių būtų taikoma 1,79 proc. metinė norma, nominalios palūkanos sudarytų apie 179 eurus. Tai nėra pažadas, kiek gaus konkretus indėlininkas – galutinį rezultatą lemia pasirinkto produkto sąlygos, palūkanų skaičiavimo tvarka ir indėlio laikymo trukmė.

„Mintos“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Martins Sulte teigia, kad maždaug 2 proc. siekianti indėlių grąža gali padėti atsverti kainų augimą, tačiau jos gali nepakakti reikšmingesniam ilgalaikiam turto didėjimui. Jo vertinimas yra investavimo rinkos dalyvio pozicija, o ne Lietuvos banko išvada.

Perkamąją galią lemia palūkanų ir infliacijos skirtumas

Indėlio palūkanos rodo nominalų pinigų prieaugį. Realioji grąža apibūdina, kas lieka įvertinus infliaciją: apytikriai ją galima suprasti kaip palūkanų normos ir kainų augimo tempo skirtumą.

Jeigu infliacija viršija 1,79 proc., tokio indėlio perkamoji galia gali mažėti net ir sąskaitoje matant daugiau eurų. Jei kainos auga lėčiau už gaunamas palūkanas, realioji grąža tampa teigiama. Šaltinyje nepateiktas su balandžio palūkanų norma tiesiogiai palyginamas infliacijos rodiklis, todėl faktinės realiosios grąžos iš šių duomenų apskaičiuoti negalima.

Terminuotasis indėlis ir investicinės finansų priemonės taip pat nėra lygiaverčiai produktai: skiriasi jų rizika, vertės svyravimai, prieinamumas ir sąlygos. Vien palūkanų normos nepakanka pagrįstam jų palyginimui.

Investicinis turtas auga nuo gerokai mažesnės bazės

2024 m. Lietuvos individualių investuotojų turimų akcijų, obligacijų, fondų ir kitų finansinių priemonių vertė siekė apie 3,3 mlrd. eurų. Tai gerokai mažiau už 30,6 mlrd. eurų indėlių sumą, tačiau šie dydžiai užfiksuoti skirtingais laikotarpiais, todėl jų negalima laikyti vienos dienos namų ūkių turto struktūros pjūviu.

Baltijos šalių duomenys rodo nevienodą santaupų struktūros kaitą. Estijoje finansinių priemonių dalis namų ūkių turte 2013–2024 m. padidėjo nuo maždaug 10 iki 20 proc. Latvijoje gyventojų indėliai 2026 m. vasarį siekė 12,2 mlrd. eurų ir per metus išaugo 8,6 proc., o terminuotųjų indėlių palūkanos laikėsi apie 2 proc.

BNS paskelbtoje medžiagoje sujungti skirtingų laikotarpių Lietuvos, Latvijos ir Estijos centrinių bankų rodikliai bei „Mintos“ atstovo komentarai. Naujausias Lietuvos indėlių ir palūkanų pjūvis yra 2026 m. balandžio, o Lietuvos gyventojų turimų finansinių priemonių suma pateikta už 2024 metus.

Šaltinis: BNS