Kauno rajone – šimtas metų darbo, karo ir šeimos istorijų

Šimtojo gimtadienio sulaukusi Genovaitė Jurevičienė ir šiandien stengiasi kuo daugiau pasirūpinti pati. Taip Raudondvario seniūnijos gyventoją apibūdina Teleičių globos namų darbuotojai, kasdien matantys jos savarankiškumą ir darbštumą.

Jubiliatę globos namuose aplankė Kauno rajono savivaldybės vicemerė Snieguolė Navickienė su komanda. Tačiau už oficialaus sveikinimo slypi visas šimtmetis – vaikystė ūkininkų šeimoje, karo metais patirtas išvežimas, dešimtmečiai darbo, skaudi netektis ir kelių kartų artumas.

Aštuoniolikmetę karas nubloškė į Vokietiją

Genovaitė gimė 1926 metų rugpjūčio 8 dieną Kaune. Ji buvo vyriausia iš keturių seserų, o jos tėvas ir močiutė ūkininkavo. Baigusi pradinę mokyklą mergina tarnavo šeimose – toks darbas tapo ankstyva jos savarankiško gyvenimo pradžia.

Sulaukusi aštuoniolikos, Antrojo pasaulinio karo metais Genovaitė buvo išvežta į Vokietiją. Ten trejus metus dirbo vokiečių šeimoje. Savivaldybės paskelbtoje jos gyvenimo istorijoje daugiau šio laikotarpio aplinkybių nepateikiama, todėl lieka tik keli patvirtinti faktai: jauna moteris karo metais buvo atskirta nuo gimtinės, o į Lietuvą sugrįžo jau turėdama trejų metų darbo svetur patirtį.

Sugrįžusi ji gyvenimą kūrė iš naujo – baigė siuvėjų kursus ir vėliau dirbo lengvosios pramonės srityje. Taip jos biografijoje susijungė nuo jaunystės lydėjęs darbas ir įgytas amatas. Artimieji Genovaitę prisimena kaip darbščią, tvarkingą ir gerą šeimininkę.

Šeimoje išgyventa netektis ir sulaukta keturių proanūkių

Būdama 21-erių Genovaitė sukūrė šeimą. Jos gyvenime liko ir skaudi žymė – mirė mažametis sūnus. Ji užaugino dukrą Dalę Milašienę, pasirinkusią pedagoginį darbą Kauno rajone.

Dalė Milašienė pedagogei skyrė 43 metus, iš jų keturis dešimtmečius dirbo Raudondvario gimnazijoje. Šiandien Genovaitės šeimos istoriją tęsia dvi anūkės ir keturios proanūkės. Vienoje giminėje susitinka keturios kartos, o šimtametės gyvenimo pasakojimas išlieka ir kaip šeimos atminties dalis.

Artimieji Genovaitę apibūdina kaip santūrią, nekonfliktišką ir šeimynišką moterį. Ji puoselėjo šeimos tradicijas, mėgo dainuoti ir rūpintis artimaisiais. Šie prisiminimai papildo darbo faktais paremtą biografiją asmeniškesniu portretu – šeima jos gyvenime buvo ne mažiau svarbi nei pareigos ir kasdienė tvarka.

Darbštumas išliko ir pasitikus šimtmetį

Genovaitės gyvenimo kelias apima kelis ryškius etapus: tarnystę šeimose po pradinės mokyklos, trejus karo metų darbo metus Vokietijoje, sugrįžimą į Lietuvą, siuvėjos amato įgijimą ir darbą lengvojoje pramonėje. Greta jų – šeimos sukūrimas, sūnaus netektis, dukros užauginimas ir ryšys su anūkėmis bei proanūkėmis.

Teleičių globos namų darbuotojų teigimu, net sulaukusi šimto metų Genovaitė neprarado noro kasdienius darbus atlikti savarankiškai. Šis bruožas sieja dabartinį jos gyvenimą su ankstyva jaunyste, kai atsakomybės teko imtis vos baigus pradinę mokyklą.

Šį portretą mbites.lt redakcija parengė remdamasi Kauno rajono savivaldybės paskelbtais Genovaitės Jurevičienės gyvenimo faktais. Savivaldybės šaltinyje išsamiau neaprašomos jos karo metų patirtys ar vėlesnio darbo aplinkybės, todėl pasakojime apsiribojama patvirtintais biografijos duomenimis ir artimųjų bei Teleičių globos namų darbuotojų prisiminimais.

Šaltinis: Kauno rajono savivaldybė