Vilniaus universitetas: nuo 1570 m. kolegijos iki senamiesčio paveldo

Vilniaus universiteto istorija padeda suprasti, kodėl senamiestis yra ne tik architektūros, bet ir akademinio gyvenimo vieta. Universitetas įkurtas 1579 m., tačiau jo pradžią paaiškina ankstesnis įvykis: 1570 m. Vilniuje įsteigta jėzuitų kolegija. Šios dvi datos žymi skirtingus žingsnius – mokymo įstaigos atsiradimą ir jos tapimą universitetu.

Autorius: mbites.lt redakcija. Pasakojimas parengtas remiantis Vilniaus universiteto skelbiama istorija ir universiteto pristatymu.

Pažįstamos universiteto erdvės senamiestyje įgauna daugiau prasmės, kai jas siejame su žmonėmis ir sprendimais, sukūrusiais akademinės veiklos pagrindą. Šio pasakojimo centre – Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, jėzuitai ir valdovas Steponas Batoras. Jų vaidmenys buvo skirtingi, tačiau susiję: iniciatyva, mokymo organizavimas ir universiteto statuso įtvirtinimas.

1570 m. kolegija sukūrė universiteto pradžią

Vilniaus universiteto istorijos puslapyje nurodoma, kad Valerijono Protasevičiaus iniciatyva atvykę jėzuitai 1570 m. įkūrė Vilniaus jėzuitų kolegiją. Vadinasi, mokymo įstaiga mieste veikė dar prieš atsirandant universitetui. Tarp šių dviejų įvykių praėjo devyneri metai.

Tai svarbus skirtumas, nes vien universiteto įkūrimo data nepapasakoja visos jo kilmės. 1579 m. nebuvo pradžia tuščioje vietoje. Ankstesnė kolegija sudarė institucinį pagrindą: jau buvo organizuojamas mokymas, veikė mokymo įstaiga ir jos veiklą palaikę žmonės.

Žodį „kolegija“ čia reikėtų suprasti XVI amžiaus aplinkoje. Jo negalima tiesiog sutapatinti su dabartine Lietuvos kolegija ir šiandienine aukštojo mokslo sistema. Istoriniame pasakojime tai jėzuitų mokymo įstaiga, iš kurios išaugo universitetas, o ne šiuolaikinės studijų institucijos kategorija.

Jėzuitų vaidmuo taip pat neapsiriboja vien jų atvykimu į Vilnių. Universiteto kilmės pasakojime jie yra mokymą organizavusi bendruomenė. Būtent kolegijos veikla susieja Protasevičiaus iniciatyvą su vėlesniu universiteto įsteigimu: tarp sumanymo ir naujo statuso buvo konkretus ugdymo darbas.

Skaitytojui šis ryšys padeda išvengti dažnos painiavos. Teiginiai „kolegija įkurta 1570 m.“ ir „universitetas įkurtas 1579 m.“ vienas kitam neprieštarauja. Jie apibūdina dvi susijusias, bet netapačias institucijos raidos pakopas. Abi datos reikalingos, jei norime suprasti ne tik universiteto amžių, bet ir jo atsiradimą.

Ką pakeitė universiteto statusas 1579 metais

Kolegijos virtimas universitetu reiškė daugiau nei naują pavadinimą. Universitetas turėjo kitokį akademinį ir teisinį statusą, susijusį su aukštesnėmis studijomis bei akademinių laipsnių teikimu. Todėl 1579 m. data žymi institucijos pertvarkymą ir jos vietos mokslo pasaulyje įtvirtinimą.

Steponas Batoras šiame virsme svarbus kaip valdovas, suteikęs kolegijai universiteto statusą. Jo privilegija buvo esminis universiteto įsteigimo žingsnis. Šį vaidmenį verta skirti nuo ankstesnės Protasevičiaus iniciatyvos: vienas padėjo atsirasti mokymo įstaigai, kitas įtvirtino jos tapimą universitetu.

Tokioje istorijoje įkūrimas nėra vien pastato atidarymas. Tai ir sprendimas, kokias teises turi institucija, kokio pobūdžio mokslas joje plėtojamas ir kaip pripažįstama jos akademinė veikla. Šis skirtumas paaiškina, kodėl universiteto istorijoje tiek dėmesio tenka statusui ir jį suteikusiems sprendimams.

Taip pat nereikėtų 1579 m. datos taikyti viskam, ką šiandien matome universiteto senamiesčio aplinkoje. Institucijos įkūrimo metai savaime nėra kiekvieno jos pastato, kiemo ar architektūrinės detalės atsiradimo metai. Akademinės institucijos istorija ir jos erdvių statybos istorija susijusios, tačiau jas reikia nagrinėti atskirai.

Tai ypač naudinga prisiminti žvelgiant į seną universiteto ansamblį. Dabartinis vaizdas skatina ieškoti vienos pradžios datos, tačiau miesto vietos paprastai susiformuoja per ilgesnį laiką. 1579 m. pirmiausia paaiškina universiteto kilmę; konkrečios erdvės istorijai reikia jai skirtų žinių.

Protasevičius ir Batoras atliko skirtingus vaidmenis

Valerijonas Protasevičius universiteto istorijoje svarbus dėl iniciatyvos, atvedusios jėzuitus į Vilnių. Kaip Vilniaus vyskupas, jis prisidėjo prie sąlygų mokymo įstaigai atsirasti. Todėl kalbant apie universiteto ištakas jo vardas pagrįstai minimas dar prieš 1579 m. įkūrimo datą.

Stepono Batoro vaidmuo priklauso kitam šios istorijos etapui. Jis siejamas su universiteto statuso suteikimu. Šių dviejų asmenų indėlio atskyrimas leidžia tiksliau suprasti procesą: mokymo įstaigos įsteigimas ir jos akademinių teisių įtvirtinimas buvo susiję, tačiau skirtingi veiksmai.

Tarp jų veikia ir trečias svarbus dalyvis – jėzuitai. Jei Protasevičiaus vardas paaiškina iniciatyvą, o Batoro – valdovo sprendimą, jėzuitai paaiškina pačios kolegijos veiklą. Universiteto pradžia tampa suprantamesnė matant šiuos vaidmenis kartu, užuot visą istoriją priskyrus vienam įkūrėjui.

Toks požiūris keičia ir žinomų vardų reikšmę. Jie nebėra vien datos ar atminimo ženklų palydovai. Kiekvienas vardas atsako į kitą klausimą: kas paskatino steigti mokymo įstaigą, kas joje organizavo ugdymą ir kieno sprendimas suteikė universiteto statusą.

Senamiesčio akademinis paveldas apima daugiau nei pastatus

Vilniaus universiteto vieta senamiesčio istorijoje atsiskleidžia per ilgalaikį ryšį tarp miesto ir mokymosi. Akademinis paveldas apima ne vien architektūrą. Jam priklauso ir institucijos atmintis, mokymo tradicija bei reikšmė, kurią universiteto veikla suteikė miesto erdvėms.

Todėl universiteto aplinką galima skaityti dviem būdais. Vienas žvilgsnis pastebi pastatus ir jų formas. Kitas klausia, kokia veikla su šiomis vietomis siejama ir kodėl ji miestui svarbi. Kolegijos bei universiteto pradžios istorija suteikia pagrindą tam antrajam žvilgsniui.

Tai nereiškia, kad visas dabartinis senamiesčio akademinis paveldas atsirado vienu metu. Universiteto įsteigimas yra atskaitos taškas ilgesnei raidai suprasti. Pažįstama vieta gali saugoti kelių laikotarpių pėdsakus, todėl jos prasmė neapsiriboja viena XVI amžiaus data.

Šį pasakojimą padeda išlaikyti trumpa chronologija:

• 1570 m. – Protasevičiaus iniciatyva atvykę jėzuitai įkuria Vilniaus jėzuitų kolegiją.
• 1579 m. – įkuriamas Vilniaus universitetas; jo statuso įtvirtinime svarbus Steponas Batoras.

Kitą kartą žvelgiant į universiteto erdves senamiestyje, verta prisiminti abi datas. Viena pasakoja apie mokymo pradžią, kita – apie universiteto atsiradimą. O norint suprasti konkretų kiemą ar pastatą, naudinga ieškoti būtent tos vietos istorijos, neapsiribojant bendrais įkūrimo metais.

Universiteto kilmę ir tolesnę raidą galima plačiau pažinti Vilniaus universiteto istorijos puslapyje. Bendras institucijos pristatymas pateikiamas Vilniaus universiteto svetainėje.

Šaltinis: Vilniaus universitetas