Jano Bułhako Vilnius: nuo architektūros iki karo griuvėsių

Rytoj, spalio 7 d. 17.30 val., Signatarų namų Galerijoje atidaroma nemokama Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Tarp šviesos ir griuvėsių: Jano Bułhako Vilnius“. Fotografo 150-osioms gimimo metinėms skirta paroda kviečia pažvelgti į du XX a. pirmosios pusės miesto vaizdus: architektūrinį Vilnių ir karo nuniokotą sostinę. Juos verta matyti kartu, nes fotografijos rodo ne vien tai, kaip miestas atrodė, bet ir kaip keitėsi jo aplinka.

Autorius – „mbites.lt“ redakcija. Paskelbta 2026 m. spalio 6 d.

Ką apie Vilnių pasakoja dvi fotografijų grupės

Parodos pavadinimas nurodo ryškų skirtumą tarp išlikusio miesto vaizdų ir karo paliktų griuvėsių. Vienoje pusėje – architektūra, pagal kurią galima atpažinti Vilnių. Kitoje – sugriautos miesto dalys. Toks sugretinimas padeda suprasti, kodėl to paties fotografo darbai gali būti svarbūs ir meno, ir miesto istorijos požiūriu.

Architektūros fotografija leidžia įsižiūrėti į pastatų formas, gatvių erdves ir jų tarpusavio santykį. Griuvėsių vaizdai kelia kitą klausimą: kas iš fotografuotos aplinkos buvo prarasta arba pasikeitė? Lyginant šias dvi temas, fotografija tampa atspirties tašku tyrinėti Vilniaus kaitą, nors vienas kadras negali papasakoti visos miesto istorijos.

Lietuvos nacionalinis muziejus skelbia, kad tai pirmoji paroda naujoje erdvėje, skirtoje jo fotografijos kolekcijai Signatarų namuose. Taigi Bułhako Vilnius pristatomas ir kaip platesnio pokalbio apie fotografiją bei istorinę atmintį pradžia.

Kodėl Jano Bułhako fotografijos yra istorijos šaltinis

Sena miesto fotografija išsaugo detales, kurių neįmanoma patikrinti vien iš dabartinio gatvės vaizdo. Joje gali būti matoma pastato būklė, erdvės išdėstymas, anuometinis užstatymas. Tokie vaizdai padeda kelti tikslesnius klausimus apie vietas, kurios per dešimtmečius pasikeitė.

Vis dėlto nuotrauka nėra neutralus viso miesto įrašas. Fotografas pasirenka vietą, žiūros tašką, apšvietimą ir akimirką. Architektūrinis kadras gali pabrėžti pastato formas, bet neparodyti, kas vyko už jo ribų. Griuvėsių kadras paliudija sunaikinimą, tačiau vien iš jo ne visada aišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis konkreti vieta buvo nuniokota.

Todėl žiūrint į parodą naudinga atskirti du klausimus: ką iš tiesų galima matyti kadre ir ką apie jį paaiškina muziejaus pateiktas kontekstas. Fotografijos vertė dėl to nemažėja. Priešingai, dėmesingas žvilgsnis leidžia geriau suprasti ir patį vaizdą, ir jo ribas.

Architektūrinis miestas ir karo padariniai

XX a. pirmoji pusė Vilniui nebuvo vientisas laikotarpis. Parodos pasirinktas dviejų miesto vaizdų sugretinimas primena, kad architektūros istoriją galima pasakoti ir per tai, kas išliko, ir per tai, kas buvo sunaikinta. Karo nuniokoto miesto fotografijos suteikia ankstesniems vaizdams papildomą reikšmę: jos leidžia suvokti, kad įprasta gatvė ar pastatų grupė nėra nekintantis fonas.

Žiūrovui nebūtina iš anksto pažinoti visų fotografuotų vietų. Galima pradėti nuo paprasto palyginimo: kaip kadre atrodo pastato aplinka, kokią miesto dalį fotografas įtraukė ir kas lieka už vaizdo ribų? Jei parodos aprašuose nurodytos fotografijų datos ar vietos, jos padės atskirti skirtingus Vilniaus istorijos momentus ir nepriimti visų kadrų kaip vieno laikotarpio liudijimo.

Tokiu būdu paroda gali būti įdomi ir miesto istorija besidomintiems lankytojams, ir tiems, kurie į Vilniaus praeitį pirmiausia žvelgia per fotografiją. Vaizdai suteikia progą pamatyti miesto kaitą konkrečiose vietose, o ne vien skaityti apie ją bendrais bruožais.

Ką verta žinoti prieš apsilankant

Paroda „Tarp šviesos ir griuvėsių: Jano Bułhako Vilnius“ atidaroma rytoj, spalio 7 d., 17.30 val. Signatarų namų Galerijoje Vilniuje. Lietuvos nacionalinio muziejaus skelbimu, lankymas nemokamas. Paroda skirta fotografo 150-osioms gimimo metinėms.

Planuojant apsilankymą kitą dieną ar vėliau, verta patikrinti muziejaus skelbiamą parodos informaciją, ypač lankymo laiką. Žiūrint fotografijas prasminga ieškoti ne vien pažįstamų Vilniaus pastatų: jų sugretinimas leidžia pamatyti, kaip miesto atmintyje greta išsaugotos architektūros lieka ir jos netektys.

Šaltinis: Lietuvos nacionalinis muziejus