Bankrotas Lietuvoje: kur kreditoriui ieškoti skolos

Skolininko įmonės bankrotas nepanaikina kreditoriaus reikalavimo, tačiau teismo patvirtinta skola dar negarantuoja pinigų. Kreditoriui gali tekti pačiam ieškoti informacijos, tikrinti sandorius ir vertinti, ar įmonės vadovai bei nemokumo administratorius tinkamai vykdė pareigas.

ELTA paskelbtame paaiškinime „Glimstedt“ asocijuotasis partneris ir nemokumo administratorius dr. Justas Sakavičius pabrėžia, kad išieškojimo galimybes dažnai lemia kreditoriaus veiksmų greitis. Šiame kontekste aktualūs ir platesni kreditorių apsaugos pokyčiai.

Atgaunama tik nedidelė reikalavimų dalis

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje pradėta 260 įmonių bankroto procesų. Ketvirčio pabaigoje bankroto procedūros buvo vykdomos 1 846 įmonėse.

Baigtuose procesuose patenkinta 9,6 proc. visų kreditorių reikalavimų, o kitų privačių kreditorių grupėje – tik 1,5 proc. Todėl vien pateikti ir teisme patvirtinti finansinį reikalavimą dažnai nepakanka.

Pirmiausia atsekite, kur dingo įmonės turtas

Kreditorius turi teisę gauti duomenis apie nemokumo proceso eigą, įmonės finansinę būklę, veiklą ir sudarytus sandorius. Klausimų turėtų kilti, jei ankstesnėse ataskaitose buvo nurodytos atsargos, transporto priemonės, įranga, programinė įranga ar pirkėjų skolos, tačiau prasidėjus bankrotui šio turto nebeliko.

Tokiu atveju reikėtų nustatyti, kam, kada, už kokią kainą ir kokiu pagrindu turtas parduotas, perduotas arba nurašytas. Atsakymų gali suteikti banko išrašai, didžiosios knygos duomenys, ilgalaikio turto dokumentai, atsargų judėjimo apskaita, debitorių sąrašai ir sutartys su susijusiais asmenimis.

Dokumentų patikrinimui reikia konkretaus tikslo

Įtarus, kad turtas perleistas susijusiems asmenims, veikla perkelta į kitą bendrovę ar sudaryti kreditoriams žalingi sandoriai, galima prašyti teismo leidimo patikrinti įmonės dokumentus. Prašyme turi būti apibrėžtas laikotarpis, tikrinami asmenys, sąskaitos, sandoriai ir galimai dingęs turtas.

Patikrinimas turi būti siejamas su konkrečiu veiksmu – sandorio ginčijimu, kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimu arba tyčinio bankroto inicijavimu. Tyčiniam bankrotui konstatuoti neužtenka pavėluoto kreipimosi dėl bankroto ar vieno nenaudingo sandorio: reikia parodyti sąmoningai blogo valdymo ryšį su nemokumu arba esminiu įmonės padėties pabloginimu.

Administratoriaus neveiklumą gali pakeisti kreditoriaus ieškinys

Jeigu administratorius nereikalauja grąžinti įmonei suteiktos paskolos, avanso ar neapmokėtų sąskaitų, kreditorius gali svarstyti netiesioginį ieškinį įmonės vardu. Tačiau priteistas turtas patektų į bendrą bankrutuojančios įmonės turto masę, todėl proceso išlaidas gali padengti vienas kreditorius, o naudą gauti visi pagal nustatytą reikalavimų eilę.

Prieš bylinėjantis reikia įvertinti atsakovo mokumą, proceso išlaidas ir tikėtiną naudą.

Vadovo atsakomybė neatsiranda automatiškai

Neapmokėta įmonės skola savaime netampa buvusio vadovo ar akcininko asmenine skola. Tiesioginis ieškinys galimas, kai neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretų kreditorių – jis suklaidintas, jam nuslėpta finansinė padėtis arba turtas išimtas siekiant išvengti atsiskaitymo būtent su juo.

Kita galimybė atsiranda bankrotą pripažinus tyčiniu ir nustačius atsakingą asmenį. Pasibaigus procesui, kreditorius dėl likusios nepatenkintos reikalavimo dalies gali individualiai reikalauti žalos atlyginimo. Delsti rizikinga: gali dingti dokumentai, pasunkėti aplinkybių atkūrimas ir būti praleisti teisių gynimo terminai.

Šaltinis: ELTA