10 proc. įnašas pirmam būstui: ką tikrina bankas

Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. pirmą būstą perkantiems gyventojams gali pakakti 10 proc. pradinio įnašo, tačiau ši riba taikoma ne kiekvienai pirmai būsto paskolai. Prieš kreipiantis verta patikrinti savo ir bendraskolio nekilnojamojo turto istoriją, turimas paskolas bei tvariąsias pajamas.

Parengė „mbites.lt“ redakcija. Atnaujinta 2026 m. rugpjūčio 16 d.

Svarbiausia gyventojams

• 10 proc. įnašas taikomas tik kartu įvykdžius visas pirmojo būsto sąlygas.
• Vertinama ir bendraskolio per pastaruosius penkerius metus turėto turto istorija.
• Kredito davėjas gali paprašyti didesnio įnašo, net jei minimali riba yra 10 proc.
• Antrai ar paskesnei būsto paskolai paprastai reikia bent 30 proc. įnašo.

Kuri pradinio įnašo riba taikoma nuo rugpjūčio 1 dienos

Atnaujinti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai nustato skirtingas ribas pagal tai, ar žmogus ima pirmą būsto kreditą, ar jau turi nekilnojamojo turto ir kitų būsto paskolų.

Lentelėje nurodytos minimalios reguliavimo ribos. Jos neparodo, kokį konkretų pasiūlymą pateiks bankas ar kitas kredito davėjas, nes galutinis vertinimas priklauso ir nuo kliento finansinės padėties bei perkamo būsto.

10 proc. įnašui neužtenka vien pirmą kartą skolintis

Kad būtų galima taikyti sumažintą minimalų įnašą, vienu metu turi būti įvykdytos trys sąlygos: sudaroma pirma būsto kredito sutartis, perkamas arba statomas pirmas gyvenamosios paskirties būstas, o kredito gavėjas ir bendraskolis dabar neturi bei per pastaruosius penkerius metus neturėjo jokio nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto.

Tai reiškia, kad tikrinamas ne vien paskolos numeris ar šiuo metu turimas būstas. Jeigu pareiškėjas arba bendraskolis per penkerių metų laikotarpį turėjo nekilnojamojo turto, 10 proc. riba netaikoma, nors tai būtų jų pirma būsto kredito sutartis. Tokiu atveju minimalus įnašas lieka 15 proc.

150 tūkst. eurų būstui skirtumas siekia 7,5 tūkst. eurų

Jeigu būstas kainuoja 150 tūkst. eurų, 10 proc. sudaro 15 tūkst. eurų, o 15 proc. – 22,5 tūkst. eurų. Skirtumas tarp šių sumų yra 7,5 tūkst. eurų.

Tai tik aritmetinis palyginimas, o ne banko pasiūlymas ar pažadas suteikti kreditą. Reikalinga nuosavų lėšų suma gali būti didesnė, jeigu kredito davėjas, įvertinęs klientą ir būstą, nustato aukštesnį pradinį įnašą.

Kodėl bankas gali paprašyti daugiau nei nustatytas minimumas

Atsakingojo skolinimo nuostatai apibrėžia mažiausias leistinas ribas, bet neįpareigoja kredito davėjo kiekvienam reikalavimus atitinkančiam klientui pasiūlyti būtent 10 proc. įnašą. Kredito davėjas individualiai vertina pajamas, finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, perkamo būsto ypatybes ir kitas rizikos aplinkybes.

Dėl to du panašias pajamas gaunantys pirkėjai gali sulaukti nevienodų pasiūlymų. Mažesnis reguliavimo minimumas taip pat savaime nereiškia, kad žmogus gali pasiskolinti visą norimą sumą.

Pajamos tikrinamos taikant bent 6 proc. palūkanų normą

Vertinant mokumą, paskolų įmokos negali viršyti 50 proc. tvariųjų pajamų, skaičiavimui naudojant ne mažesnę kaip 6 proc. palūkanų normą. Taip tikrinama, ar skolininkas galėtų vykdyti įsipareigojimus ir esant didesnei finansinei naštai.

Praktikoje svarbi ne tik atlyginimo suma. Kredito davėjas vertins pajamų pastovumą, kitų paskolų bei lizingo įmokas ir bendrą namų ūkio finansinę padėtį. Minėtų ribų atitikimas negarantuoja teigiamo sprendimo.

Ką pasitikrinti prieš prašant pasiūlymo

Prieš kreipiantis į kredito davėjus naudinga:

• patikrinti savo ir bendraskolio dabar turimą nekilnojamąjį turtą;
• įvertinti, ar kuris nors pareiškėjas turėjo NT per pastaruosius penkerius metus;
• suskaičiuoti visas turimas paskolas ir jų mėnesio įmokas;
• antrai paskolai patikrinti, kokia kiekvienos turimos būsto paskolos pradinės sumos dalis jau grąžinta;
• pasiruošti tvariąsias pajamas pagrindžiančius duomenis;
• paprašyti kelių kredito davėjų individualių pasiūlymų ir palyginti ne tik įnašą, bet ir visas sąlygas.

Lietuvos bankas, skelbdamas apie rugpjūčio 1 d. įsigaliojusius pakeitimus, pabrėžė, kad kredito įstaigos gali prašyti didesnio įnašo. Galiojančios finansinio stabilumo priemonės ir pagrindinės skolinimo ribos pateikiamos Lietuvos banko informaciniame puslapyje.

Šaltinis: Lietuvos bankas