Vyro krizę šeima dažnai pajunta dar prieš jam prabilus

Vyras gali vis dažniau užsibūti darbe, vengti pokalbių ar ieškoti būdų bent trumpam negalvoti apie slegiančius sunkumus. Šie pokyčiai ne visada reiškia krizę, tačiau kai kartu daugėja pykčio, konfliktų ir baimės namuose, pasekmes jaučia visa šeima. Specialistai pataria atkreipti dėmesį į elgesio pokyčius ir nelaukti, kol įtampa virs smurtu ar santykių griūtimi.

Psichoterapeutas Saulius Subačius, dirbantis su sunkumų patiriančiais vyrais, sako, kad dalis jų mano privalantys problemas išspręsti patys. Tačiau, pasak jo, kai žmogui tenkantys išbandymai viršija tuo metu turimus išteklius, vien valios gali nepakakti.

Užsisklendimas ir bėgimas į veiklą gali slėpti sunkumus

Vieni vyrai, užuot kalbėję apie tai, kas slegia, pasineria į darbą, kiti dažniau vartoja alkoholį, lošia, sportuoja ar nuolat naudojasi telefonu. Subačiaus teigimu, tokia veikla gali padėti laikinai atsiriboti nuo minčių, bet pati problemos neišsprendžia. Ilgainiui priklausomybės ir kiti bėgimo būdai paveikia ir artimuosius.

Pirmieji ženklai gali būti menkesnis noras bendrauti, dažnesnis susierzinimas, atsitraukimas nuo šeimos ar vis daugiau laiko, praleidžiamo ne namuose. Vienas pokytis pats savaime nepatvirtina krizės, tačiau jų visuma gali rodyti, kad žmogui darosi sunku susitvarkyti.

Specialistas pabrėžia, kad vyrams vis dar gali būti sunku parodyti pažeidžiamumą, nes iš jų tikimasi stiprybės ir savarankiškumo. Užgniaužtas skausmas, anot jo, kartais virsta pykčiu, tačiau sunkumai nepateisina kitų skaudinimo.

Šeimos nariai ima taikytis prie nuotaikų

Psichologė-psichoterapeutė Dovilė Bubnienė pastebi, kad artimieji neretai pirmieji pajunta pasikeitusią atmosferą. Žmona gali pradėti stebėti vyro nuotaiką, atsargiau rinkti žodžius ar stengtis išvengti ginčo, o vaikai greitai pastebi įtampą, net jei tėvai apie ją atvirai nekalba.

Vaikai į nuolatinį nerimą reaguoja skirtingai: vieni užsisklendžia ir stengiasi neužkliūti, kiti tampa irzlesni ar nerimastingi. Kai kurie mėgina sutaikyti tėvus ir prisiima atsakomybę už suaugusiųjų savijautą. Bubnienė įspėja, kad namuose matomi konfliktų, kontrolės ar nepagarbos modeliai gali paveikti ir vaiko supratimą apie santykius ateityje.

Subačiaus teigimu, vaikų sunkumus kartais mėginama spręsti atskirai, nors jų dalis gali būti susijusi su įtampa šeimoje. Tokiais atvejais pagalbos gali prireikti ne vien vaikui, bet ir tėvams bei jų tarpusavio santykiams.

Grasinimai ir kontrolė jau nėra paprastas ginčas

Nesutarimų pasitaiko daugelyje šeimų, tačiau žeminimas, grasinimai, daiktų daužymas, stumdymas, bauginimas ar kontrolė gali rodyti psichologinį arba fizinį smurtą. Bubnienė ragina tokio elgesio nepateisinti stresu, nuovargiu ar problemomis darbe. Jei kyla reali grėsmė, pirmiausia reikia rūpintis savo ir vaikų saugumu ir kviesti pagalbą.

Šeimos teisės srityje dirbanti teisininkė Rita Kriugždaitė primena, kad smurto artimoje aplinkoje rizikos atveju gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Jis gali įpareigoti asmenį laikinai išsikelti iš bendros gyvenamosios vietos, nebendrauti su nukentėjusiuoju ir nesilankyti jo lankomose vietose. Jei sutuoktiniai skiriasi, gali tekti susitarti dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo su kitu iš tėvų ir bendro turto padalijimo.

Pagalbos galima ieškoti nelaukiant, kol krizė pagilės

Subačius sako, kad vyrai pagalbos kartais kreipiasi tik tada, kai sunkumai jau paveikė santykius ar peraugo į priklausomybę ir rimtus konfliktus. Pirmas žingsnis gali būti pokalbis su artimu žmogumi; prireikus galima kreiptis į psichologą, psichoterapeutą, šeimos gydytoją ar emocinės paramos specialistus.

Pagalbos vyrams informacija skelbiama svetainėje nelikvienas.lt. Emocinė parama teikiama kasdien nuo 17 iki 22 val. telefonu +370 604 11119. Specialistų konsultacijos vyrams vyksta darbo dienomis nuo 10 iki 14 val. telefonu +370 670 00027.

Šaltinis: BNS