Vėsi vasara Lietuvoje klaidina: ką rodo 30 metų duomenys

Klimato pokyčiams įvertinti reikia mažiausiai 30 metų temperatūros, kritulių ir kitų rodiklių vidurkių. Todėl viena vėsi, lietinga vasara Lietuvoje negali nei patvirtinti, nei paneigti ilgalaikio klimato šiltėjimo.

BNS paskelbtame komentare Kauno technologijos universiteto Duomenų analizės ir archyvavimo centro vadovė, sociologijos ir komunikacijos profesorė Audronė Telešienė pabrėžia, kad žmonių įspūdžius dažniausiai formuoja neseniai patirti vietos orai. Klimato tendencijoms nustatyti reikia gerokai platesnio laiko ir geografinio masto.

Vienas sezonas neatsveria trijų dešimtmečių

Orai nusako trumpalaikes sąlygas konkrečioje vietoje: lietingą savaitę Palangoje, vėsų pavasarį Suvalkijoje ar karštą dieną Kaune. Klimatas apibūdinamas remiantis ilgalaikiais duomenimis, kurie leidžia atskirti pavienius svyravimus nuo kryptingos tendencijos.

Pasaulio meteorologijos organizacija klimato rodikliams vertinti taiko 30 metų laikotarpius. Toks mastas reikalingas todėl, kad temperatūra ir krituliai natūraliai svyruoja: vieni mėnesiai ar sezonai gali būti vėsesni, kiti – gerokai šiltesni.

Vienos vasaros reikšmė ilgalaikėje duomenų eilutėje panaši į vieną mažesnę sąskaitą per daugelį metų kylančių kainų laikotarpį. Atskirą mėnesį suma gali sumažėti, tačiau iš jo negalima spręsti, kad visa ankstesnė kryptis pasikeitė.

Lietuvos vasaros rodo ryškius svyravimus

Šaltinyje pateikti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys atskleidžia, kaip greitai gali keistis gretimų sezonų temperatūra. 2024 metų vasara Lietuvoje buvo ketvirta šilčiausia nuo 1961 metų. Po jos sekusi 2025 metų vasara buvo 0,4 °C vėsesnė už 1991–2020 metų normą.

2026 metų birželis vėl išsiskyrė šiluma: vidutinė temperatūra normą viršijo 1,8 °C. Tai buvo devintas šilčiausias birželis Lietuvoje nuo 1961 metų.

Šie skaičiai neleidžia vieno sezono paskelbti galutiniu klimato kaitos įrodymu. Jie parodo kitą dalyką – trumpalaikiai temperatūros nuokrypiai gali būti skirtingų krypčių, todėl ilgalaikė išvada turi remtis visa matavimų seka, o ne pasirinktu mėnesiu ar atostogų savaite.

Asmeninė orų patirtis gali suklaidinti

Žmogus paprastai geriau prisimena konkrečią lietingą išvyką ar vėsią savaitę prie jūros nei abstraktų kelių dešimtmečių temperatūros vidurkį. Neseniai patirtas ir emociškai ryškus oras atmintyje užima daugiau vietos negu statistinė tendencija.

Požiūrį taip pat veikia naujienos, socialiniai tinklai, artimųjų pasakojimai ir gyvenamoji vieta. Jei Lietuvoje tuo metu vėsu, tolima karščio banga gali atrodyti mažiau reikšminga, nors klimato procesai vertinami gerokai platesnėje teritorijoje.

Audronė Telešienė primena, kad Europa šyla maždaug du kartus sparčiau už pasaulio vidurkį. Šaltinyje nurodoma, jog 2025 metais karščio bangos apėmė teritorijas nuo Viduržemio jūros iki Arkties, o 2026 metų birželis Vakarų Europoje buvo karščiausias per visą stebėjimų istoriją. Todėl Lietuvos oras konkrečią dieną nėra viso Europos klimato būklės matas.

Klimato kaitą pripažįsta daugiau žmonių, nei ją jaučia

KTU vystomame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve LiDA sukauptos kelių dešimtmečių gyventojų apklausos. Pasak profesorės, jų rezultatai rodo nuosaikiai stiprų Lietuvos gyventojų susirūpinimą klimato kaita, nors jis mažesnis negu Vakarų Europoje ar Skandinavijoje.

Maždaug dešimtadalis gyventojų abejoja, ar klimato kaita paveiks Lietuvą, o asmeniškai jos padarinius jaučiantys sako tik apie trečdalis apklaustųjų. Susidaro atotrūkis: klimato kaita pripažįstama kaip reikšminga aplinkos problema, tačiau ne visada susiejama su savo sveikata, būstu, darbu ar gyvenamąja vieta.

Tiesioginį poveikį dažniau pastebi žmonės, kurių darbas priklauso nuo gamtinių sąlygų. Ūkininkams ir miškininkams tenka prisitaikyti prie sausrų, karščio bangų bei kintančio kritulių režimo. Karštis taip pat kelia didesnę riziką vyresniems žmonėms ir sveikatos sutrikimų turintiems gyventojams.

Patikimas paaiškinimas prasideda nuo ribų pripažinimo

Kiekvieną audrą, liūtį ar karštą dieną pristatant kaip galutinį klimato kaitos įrodymą galima paskatinti skepticizmą. Moksliniai vertinimai dažniau kalba apie ilgalaikes tendencijas, pakitusias ekstremalių reiškinių tikimybes ir jų intensyvumą. Atskiro įvykio ryšys su klimato kaita gali turėti neapibrėžtumo, kurį reikia aiškiai įvardyti.

Mokslinis raštingumas padeda atskirti orus nuo klimato ir suprasti tikimybinius ryšius. Aukštesnį išsilavinimą turintys, jaunesni ir didmiesčiuose gyvenantys Lietuvos gyventojai dažniau išreiškia susirūpinimą, tačiau tai savaime nereiškia mažesnio vartojimo ar tvaresnių kasdienių pasirinkimų. Kai kurių vyresnių ar kaimo gyventojų gyvenimo būdas gali būti mažiau vartotojiškas, nors jie savo įpročių tiesiogiai nesieja su klimatu.

Klimato poveikis matomas namuose ir kiemuose

Ilgalaikiai pokyčiai gyventojus pasiekia per labai konkrečias situacijas: per karščius įkaistančius daugiabučius ir mokyklas, pavojingai šiltas naktis, po liūčių užliejamus kiemus, išdžiūvusius daržus ar didėjančias vėsinimo išlaidas. Tokie pavyzdžiai padeda klimato duomenis susieti su asmenine patirtimi, tačiau turi būti lydimi patikimų matavimų ir aiškaus priežastinio paaiškinimo.

Gyventojų pasirinkimai – mažesnis maisto švaistymas, energijos taupymas, retesnis automobilio naudojimas ar mažesnis mėsos vartojimas – gali prisidėti prie pokyčių. Vis dėlto galimybę rinktis veikia viešojo transporto patogumas, dviračių infrastruktūra, paslaugų išdėstymas, kainos ir šeimos įpročiai.

Profesorė pabrėžia, kad visa atsakomybė negali būti perkelta vien gyventojui. Jungtinių Tautų aplinkos programos GEO-7 ataskaitoje klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos problemos siejamos su būtinybe keisti energetikos, maisto, judumo ir vartojimo sistemas. Gyventojai savo ruožtu gali prašyti savivaldybių daugiau pavėsio prie mokyklų, saugesnių gatvių, želdinių ir patogesnio viešojo transporto, o daugiabučių bendrijose kelti energijos taupymo klausimus.

Šaltinis: BNS