Ukrainoje išbandytos dronų kameros – argumentas NATO rinkose

Parengė mbites.lt redakcija pagal BNS medžiagą.

„Dieną rašo kodą, naktį testuoja“ – taip „Luna Robotics“ vadovas Elvinas Kukys apibūdina įmonės inžinierių darbo ritmą. Lietuvos bendrovė kuria bepiločiams orlaiviams skirtą vaizdo sistemų aparatinę ir programinę įrangą, o jos sprendimai naudojami bei tobulinami Ukrainoje.

Bendrovė Ukrainą vertina kaip eksporto rinką ir aplinką, kurioje technologija susiduria su realių užduočių sąlygomis. Iš operatorių gaunamos pastabos padeda koreguoti produktą, o naudojimo patirtis tampa argumentu kalbantis su NATO šalių kariuomenėmis ir gynybos sektoriaus partneriais.

Ukrainos operatorių pastabos grįžta į programinę įrangą

Pirmieji „Luna Robotics“ įrenginiai Ukrainą pasiekė per partnerius ir savanorių organizacijas, perdavusias juos koviniams daliniams. Vėliau įmonė pradėjo tiesiogiai bendradarbiauti su Ukrainos karinėmis pajėgomis ir kitais gynybos technologijų partneriais. Pasak bendrovės, dabar jos sistemos naudojamos įvairiuose padaliniuose realioms užduotims.

Trumpa grandinė tarp operatoriaus ir inžinieriaus leidžia greitai reaguoti į pastebėtas problemas. Įmonės komanda bendrauja su operatoriais, padalinių vadais ir integratoriais, analizuoja misijų vaizdo medžiagą, o pastabas paverčia programinės arba elektroninės įrangos pakeitimais.

Vienas bendrovės pateikiamų pavyzdžių – naktinio vaizdo apdorojimo algoritmų koregavimas. Ukrainoje dirbantys operatoriai atkreipė dėmesį į skirtingas apšvietimo ir kontrasto sąlygas, todėl programinė įranga buvo pakeista taip, kad kamera geriau prisitaikytų prie kintančios aplinkos. Vaizdas apdorojamas pačioje kameroje realiuoju laiku, o atnaujinimai grąžinami naudotojams tolesniems bandymams.

Brangios terminės kameros paskatino ieškoti alternatyvos

„Luna Robotics“ veiklos kryptį paskatino Ukrainoje išaugęs FPV bepiločių orlaivių naudojimas. Įmonė pastebėjo, kad trūksta ekonomiškai pagrįstų naktinio matymo sprendimų: E. Kukio teigimu, terminė kamera galėjo kainuoti penkis ar net dešimt kartų daugiau nei visas FPV dronas.

Bendrovė ėmė kurti alternatyvą, kurios aparatinę ir programinę dalis valdytų pati komanda. Toks modelis suteikia galimybę vienu metu keisti elektroninę įrangą ir vaizdo apdorojimo algoritmus, kai iš naudotojų gaunama naujų pastabų.

BNS medžiagoje nepateikiami nepriklausomų palyginamųjų bandymų rezultatai, konkretūs įrangos našumo rodikliai ar naudojančių padalinių pavadinimai. Todėl viešai aprašyta patirtis parodo produkto tobulinimo procesą, tačiau neleidžia palyginti sistemos su kitais rinkoje esančiais sprendimais.

Kovinė eksploatacija padeda kurti pasitikėjimą

Gynybos sektoriuje laboratoriniai bandymai ar patikra poligone ne visada atsako, kaip įranga veiks nuolat kintančiomis sąlygomis. Pasak E. Kukio, partneriams ir kariuomenėms reikšminga tai, kad technologija buvo ne vien išbandyta, bet ir realiai eksploatuota sudėtingoje aplinkoje.

Tokia patirtis gali sutrumpinti techninio vertinimo ir pasitikėjimo kūrimo etapą, tačiau neužtikrina greito pardavimo. Galutinis naudotojas, pirkėjas ir sprendimą priimanti institucija gynybos sektoriuje dažnai yra skirtingos grandys. Ilgi viešųjų pirkimų ciklai taip pat apsunkina užsakymų ir gamybos planavimą.

„Luna Robotics“ daugiausia dėmesio skiria NATO ir sąjungininkų rinkoms Europoje, Jungtinėse Valstijose bei Ukrainoje. Pastarojoje bendrovė planuoja plėsti bendradarbiavimą su vietos partneriais ir stiprinti savo technologijų integraciją.

Lietuvos technologijoms reikia ir tarptautinio matomumo

Kelią į užsienio rinkas įmonei padeda plėsti Inovacijų agentūros organizuojami renginiai ir nacionaliniai stendai. 2025 m. „Luna Robotics“ sprendimas buvo pripažintas geriausiu „Baltic Miltech Summit“ konkurse „Pitch Battle“, o 2026 m. bendrovė technologijas pristatė pasaulinėje gynybos pramonės parodoje „Eurosatory“.

Inovacijų agentūros Rinkų plėtros skyriaus vadovės Živilės Pilvelės pateiktais duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį Ukraina buvo penkta pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka. Jai teko 5,5 proc. šio eksporto vertės, o, palyginti su 2025 m., į Ukrainą eksportuotų prekių vertė padidėjo 218,7 mln. eurų.

Kitas „Baltic Miltech Summit“ numatytas 2027 m. birželio 29 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Šaltinis: BNS