Profilaktiniai tyrimai: kokius rodiklius tikrintis pagal amžių?

Daugelis sveikatos sutrikimų ilgą laiką vystosi tyliai, nepasireikšdami ryškiais simptomais. Nors visuomenėje sąmoningumas auga, profilaktinė patikra vis dar dažnai atidedama iki tol, kol pajuntamas diskomfortas. Šeimos gydytoja Laura Tamašauskienė pabrėžia, kad ankstyva diagnostika yra raktas į sėkmingą gydymą, ypač kai kalbame apie hormonų disbalansą ar ankstyvąsias onkologines ligas.

Sveikatos patikra jauname amžiuje (20–30 m.)

Šiame amžiaus tarpsnyje svarbu ne tik įvertinti bendrą organizmo būklę, bet ir nustatyti galimus trūkumus. Gydytoja L. Tamašauskienė rekomenduoja atlikti bendrą kraujo ir šlapimo tyrimus, ištirti skydliaukės hormonų veiklą, inkstų funkciją bei kepenų fermentus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mažakraujystės prevencijai, ypač moterims. Svarbu prisiminti, kad laboratoriniai tyrimai yra tik dalis paveikslo – atsižvelgiant į gyvenimo būdą ar nusiskundimus, gydytojas gali skirti instrumentinę diagnostiką, pavyzdžiui, echoskopiją. Moterims nuo 25 metų būtina dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje.

Prevencija sulaukus 40-ies

Nuo 40 metų profilaktikos apimtis plečiasi. Be bazinių kraujo tyrimų, tampa aktualu stebėti vitaminų ir mikroelementų balansą. Šiame amžiaus etape ypač svarbios valstybės finansuojamos prevencinės programos:

• Širdies ir kraujagyslių ligos: tikrinamos nuo 40 metų.
• Krūties vėžys: prevencinė programa moterims nuo 45 metų.
• Prostatos vėžys: vyrams nuo 50 metų (esant šeiminei rizikai – nuo 45 m.).
• Storosios žarnos vėžys: tiek vyrams, tiek moterims nuo 50 metų.

Gyvenimo būdo įtaka tyrimų planui

Amžius nėra vienintelis rodiklis, lemiantis tyrimų dažnumą. Vizitas pas šeimos gydytoją bent kartą per metus yra rekomenduotinas net ir nejaučiant jokių simptomų. Visgi, dažniau tikrintis turėtų tie, kurie intensyviai sportuoja, turi antsvorio, rūko arba turi lėtinių ligų bei paveldimumo rizikų.

Pasak L. Tamašauskienės, pacientai dažnai linkę savarankiškai užsisakyti plačius laboratorinių tyrimų paketus, tačiau ne visada teisingai interpretuoja rezultatus. Pavienis rodiklis, neatitinkantis normos, nebūtinai reiškia ligą – jo reikšmę būtina vertinti kartu su bendra paciento anamneze ir kitais klinikiniais duomenimis. Namuose taip pat pravartu reguliariai stebėti kraujospūdį, pulsą bei atlikti krūtų savityrą, o pastebėjus neįprastus pokyčius – nedelsiant kreiptis į specialistą.

Šaltinis: BNS