Vaistažolės namuose: kodėl natūralu ne visada reiškia saugu

Artėjant Žolinei, daugelis atsigręžia į gamtą, tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė Jurga Bernatonienė primena: augalai nėra tik močiučių tradicija. Tai sudėtingos cheminės laboratorijos, kurios, priklausomai nuo dozės ir paruošimo būdo, gali tapti tiek pagalbininku, tiek pavojaus šaltiniu.

Augalas kaip cheminė laboratorija

Pasak prof. J. Bernatonienės, klaidinga manyti, kad vaistažolės yra visiškai nekenksmingos. Augalo poveikį lemia jame esančių biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija. Tas pats augalas gali būti maistas, vaistas arba nuodas – viskas priklauso nuo to, kaip jis vartojamas. Šiuolaikinė medicina augalus naudoja ne tik tradicijai palaikyti, bet ir ieškodama naujų veikliųjų junginių, todėl į vaistažoles būtina žvelgti atsakingai.

Namų vaistinėlės turinys: žinios svarbiau už kiekį

Vietoj gausybės skirtingų žolelių, profesorė rekomenduoja namų vaistinėlėje turėti kelis moksliškai pagrįstus augalus:

• Vaistinės ramunės: universalus pasirinkimas esant virškinimo sutrikimams ar gleivinių sudirgimui.
• Pipirmėtės: vertinamos dėl mentolio, padedančio mažinti pilvo pūtimą ir spazmus.
• Paprastieji čiobreliai: dėl timolio kiekio tradiciškai naudojami palengvinti atsikosėjimą.
• Mažalapės liepos: švelnesnio poveikio augalas, dažniausiai pasitelkiamas peršalimo simptomams malšinti.
• Vaistinės melisos: padeda esant nervinei įtampai ar miego sutrikimams.

Svarbiausia taisyklė – žinoti ne tik augalo pavadinimą, bet ir kokią jo dalį naudoti, kaip ją paruošti bei kokia dozė yra saugi.

Arbata ir ekstraktas – ne tas pats

Svarbu suprasti, kad iš to paties augalo paruošta arbata, užpilas ar eterinis aliejus pasižymi skirtinga veikliųjų medžiagų koncentracija. Pavyzdžiui, pipirmėčių arbata ir iš jų išgautas eterinis aliejus yra visiškai skirtingi preparatai. Eteriniame aliejuje veikliosios medžiagos yra itin koncentruotos, todėl netinkamas jų naudojimas gali sukelti nepageidaujamą poveikį.

Sąveika su vaistais ir pavojai

Profesorė įspėja, kad kuo daugiau receptinių vaistų žmogus vartoja, tuo mažiau vietos lieka savarankiškiems eksperimentams su vaistažolėmis. Biologiškai aktyvūs junginiai gali sąveikauti su vaistais ir keisti jų poveikį. Pavyzdžiui, paprastosios jonažolės gali trikdyti antidepresantų ar hormoninių kontraceptikų metabolizmą. Taip pat pavojinga derinti ginkmedžio preparatus su kraujo krešėjimą veikiančiais vaistais.

Nėščiosios, žindančios moterys, vaikai ir sergantieji lėtinėmis ligomis turėtų būti ypač atsargūs. Prieš pradedant vartoti koncentruotus augalinius preparatus, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tradicija suteikia užuominą, kur ieškoti naudos, tačiau būtent mokslo tyrimai patvirtina, ar poveikis yra realus ir saugus.

Šaltinis: ELTA