Po audros paramos dar laukia pažeidžiamiausi ūkiai

Šeštą parą po Lietuvą nusiaubusios audros dalis smulkių ir vidutinių gyvulininkystės ūkių vis dar laukia tiesioginių išmokų avansų. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga įspėja, kad pinigų stygius ypač skaudžiai juntamas ūkiuose, kuriuose dėl elektros, vandens ir ryšio sutrikimų išaugo kasdienės veiklos išlaidos.

Šalyje tebegaliojant ekstremaliajai situacijai, be elektros vis dar gyvena dešimtys tūkstančių vartotojų. Ūkininkų atstovai prašo Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros gyvulininkystės ūkių paraiškas vertinti pirmumo tvarka bei paspartinti avansų pervedimą.

Gyvulių priežiūros negalima sustabdyti

Gyvulininkystės ūkis negali kelioms dienoms nutraukti veiklos ir laukti, kol bus atkurtos įprastos sąlygos. Gyvulius būtina kasdien šerti, girdyti, melžti ir prižiūrėti, o produkcijai turi būti užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos.

Nutrūkus elektros tiekimui ūkininkams tenka naudoti generatorius, pirkti degalus ir ieškoti būdų užtikrinti vandens tiekimą. Šios išlaidos patiriamos iš karto, todėl tiesioginių išmokų avansai tampa apyvartinėmis lėšomis neatidėliotiniems darbams.

Sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė pabrėžia, kad smulkių ir vidutinių šeimos ūkių finansinės atsargos yra ribotos. Jos teigimu, ekstremaliosios situacijos metu kiekviena papildoma laukimo diena ūkiui kainuoja gerokai daugiau nei įprastomis sąlygomis.

Per pirmą savaitę išmokėta 74 mln. eurų

Nacionalinė mokėjimo agentūra bazinės tiesioginės išmokos avansus 2026 metais pradėjo mokėti dviem mėnesiais anksčiau nei įprastai. Per pirmąją mokėjimų savaitę beveik 64 tūkst. pareiškėjų buvo pervesta 74 mln. eurų.

Antrajam etapui numatyta dar 35,2 mln. eurų beveik 13 tūkst. ūkininkų. Tačiau šie bendri mokėjimų skaičiai neparodo, kaip greitai pinigai pasiekia skirtingų veiklos sričių ūkius.

Jaunųjų ūkininkų organizacija teigia gaunanti signalų, kad nemaža dalis augalininkystės ūkių avansus jau gavo, o galvijų augintojai jų tebelaukia. Kai kurių gyvulininkystės ūkių avansas, sąjungos duomenimis, dar nepasiekė visai.

Mokėjimą lėtina papildoma atitikties kontrolė

Gyvulius auginantiems bei pievas ar ganyklas deklaruojantiems ūkiams taikoma papildoma veiklos atitikties kontrolė. Prieš patvirtinant mokėjimą administravimo sistemoje gali būti tikrinamas ganymo arba šienavimo faktas.

Įprastomis aplinkybėmis tai būtų standartinė administracinė procedūra. Po audros, kai ūkiai vienu metu šalina gedimus ir patiria papildomų išlaidų, patikros trukmė tiesiogiai veikia jų galimybes finansuoti kasdienę gyvulių priežiūrą.

Sąjunga pažymi, kad valstybės registruose jau yra informacijos apie realiai laikomus gyvulius. Jos vertinimu, šiais duomenimis būtų galima remtis ieškant operatyvesnio sprendimo ir atsisakant dalies procedūrų ten, kur ūkinė veikla gali būti patvirtinta turima informacija.

Ministerijos ir agentūros prašoma sprendimo

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga dabartinę padėtį vertina kaip sudarančią nevienodas galimybes laiku gauti avansus. Organizacija ragina institucijas pirmiausia nagrinėti paraiškas tų gyvulininkystės ūkių, kurie dėl audros padarinių patiria veiklos sutrikimų ir papildomų sąnaudų.

R. Jurgaitės teigimu, kontrolės priemonės, skirtos fiktyviai ūkininkavimo veiklai užkardyti, neturėtų papildomai apsunkinti realiai dirbančių šeimos ūkių. BNS pateiktoje medžiagoje Žemės ūkio ministerijos ar Nacionalinės mokėjimo agentūros atsakymas į raginimą ir konkretus sprendimo terminas nenurodomi.

Šaltinis: BNS