Miškams, atliekoms ir sodams siūlomos naujos taisyklės

Parengė mbites.lt redakcija pagal Aplinkos ministerijos informaciją, paskelbtą ELTA. 2026 m. rugsėjo 9 d.

14 įstatymų projektų – tokį aplinkosaugos ir statybų reguliavimo paketą Aplinkos ministerija teikia rugsėjo 10 dieną prasidedančiai Seimo rudens sesijai. Gyventojai pokyčius labiausiai pajustų dėl griežtesnės miškų apsaugos, naujos atliekų tvarkymo tvarkos, galimybės parduoti apleistus sodų sklypus ir planuojamo draudimo rišti šunis prie būdų.

Kol kas tai yra pasiūlymai, o ne galiojančios taisyklės. Jiems dar turės pritarti Seimas, todėl svarstant projektus jų formuluotės, taikymo datos ir numatytos procedūros gali keistis.

Keturiolika projektų apima miškus, atliekas ir statybas

Aplinkos ministerijos paketas paliečia kelias skirtingas sritis: miškų grupių nustatymą ir kirtimų reguliavimą, pakuočių bei tekstilės atliekas, maisto švaistymo mažinimą, sodininkų bendrijų žemę, gyvūnų gerovę, vandens telkinių naudojimą, architektūros kokybę ir pastatų administravimą.

Dalis pakeitimų pirmiausia paveiktų įmones, savivaldybes ir valstybės institucijas. Kiti būtų tiesiogiai aktualūs miškų bei pastatų savininkams, sodininkų bendrijų gyventojams, atliekų tvarkytojams ir gyvūnų laikytojams.

Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė nurodo, kad paketu siekiama stiprinti miškų apsaugą ir atkūrimą, pertvarkyti atliekų sistemą, mažinti administracinę naštą bei išspręsti ilgai nenaudojamų valstybinių sodų sklypų klausimą.

Labiausiai saugomų miškų plotas išaugtų daugiau nei du kartus

Miškų įstatymo projektu siūloma aiškiau paskirstyti miškus pagal jų paskirtį, keisti kirtimų reguliavimą ir skatinti gamtai artimesnę miškininkystę. Miško savininkams taip pat būtų numatytos kompensavimo galimybės už veiklos ribojimus.

Ryškiausias skaičius – I grupės, kuriai priskiriami labiausiai saugomi miškai, dalis. Priėmus projektą ji padidėtų nuo 1,2 iki 2,6 proc. visos Lietuvos miškų teritorijos ir siektų 56,6 tūkst. hektarų.

IIA grupės, apimančios ekosistemų apsaugos miškus, dalis augtų nuo 8,9 iki 13,9 proc., o rekreacinių IIB grupės miškų – nuo 2,5 iki 4,1 proc. Nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų ūkinei IV grupei priskiriamose teritorijose.

Toks perskirstymas reikštų daugiau veiklos apribojimų kai kuriuose miškuose, tačiau konkretus poveikis savininkui priklausytų nuo sklypo vietos, jam suteiktos grupės ir galutinės kompensavimo tvarkos.

Atliekų sistemoje – gamintojų atsakomybė už tekstilę

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo pataisomis numatoma aiškiau finansuoti pakuočių bei perdirbamų komunalinių atliekų surinkimą. Ministerija tikisi geresnės rūšiavimo kokybės ir mažesnio deginti nukreipiamų atliekų kiekio.

Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai nustatytų gamintojo atsakomybę už tekstilės gaminius ir perkeltų reikalavimus dėl maisto švaistymo mažinimo. Šios pareigos pirmiausia tektų gamintojams ir atliekų sistemos dalyviams, o gyventojams praktinis poveikis priklausytų nuo vėliau nustatytos surinkimo bei finansavimo tvarkos.

Atliekų tvarkytojams siūloma leisti civilinę atsakomybę už žalą žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui užtikrinti draudimo sutartimi. Tai turėtų sumažinti jų finansinę naštą.

Aukcionuose galėtų atsirasti 891 valstybinis sodų sklypas

Registrų centro duomenimis, 1 357 Lietuvos sodininkų bendrijose registruotas 891 valstybinės žemės sklypas, nepriklausantis nei fiziniams asmenims, nei pačioms bendrijoms. Dalis šių sklypų yra neprivatizuoti, valstybės paveldėti ir nenaudojami.

Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisos leistų tokius sklypus arba jų dalis parduoti aukcionuose. Žmonėms, kurie naudojasi sodų sklypais, bet dar nėra įteisinę nuosavybės teisių, būtų nustatytas terminas sutvarkyti dokumentus.

Pasiūlymas savaime nereiškia, kad visi 891 sklypas iš karto būtų parduotas. Aukciono galimybė būtų taikoma tik nustatytas sąlygas atitinkančiai nenaudojamai valstybinei žemei.

Daugumos taisyklių įsigaliojimo datos dar nenustatytos

Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną, tačiau pats projektų pateikimas jų neįteisina. Pasiūlymai turės pereiti parlamentinį svarstymą, o galutiniai tekstai priklausys nuo Seimo sprendimų.

Konkrečios datos šiuo metu nurodytos tik su ES Miškų naikinimo reglamentu susijusiems reikalavimams: didelėms ir vidutinėms įmonėms jie būtų taikomi nuo 2026 m. gruodžio 30 d., o iki 2024 m. pabaigos įsteigtoms labai mažoms ir mažosioms įmonėms – nuo 2027 m. birželio 30 d.

Atskirai siūloma uždrausti šunų rišimą prie būdų ir kitus žiaurų judėjimo laisvės suvaržymą rodančius laikymo būdus. Kada ši bei kitos nacionalinės nuostatos galėtų pradėti galioti, paaiškės tik Seimui priėmus galutinius įstatymų tekstus.

Šaltinis: ELTA