Naujausios
Autoserviso darbuotojas atlieka automobilio techninę apžiūrą ir vertina transporto priemonės pažeidimus.

Lietuvoje pakeisti žalos įrodymai gali baigtis teistumu

Vaizdinė medžiaga buvo pateikta kaip draudimo žalos įrodymas, tačiau draudiko specialistai nustatė, kad ji koreguota skaitmeniniu būdu. BNS paskelbtoje „Lietuvos draudimo“ informacijoje nurodoma, kad šį konkretų atvejį jau tiria teisėsauga.

Žalą deklaruojančiam žmogui riba gana aiški: negalima pakeisti vaizdų siekiant iškreipti faktus, sąmoningai perrašyti įvykio aplinkybių, prie naujos žalos pridėti ankstesnių sugadinimų ar dirbtinai didinti nuostolių sumos. Net jeigu pats įvykis buvo realus, melagingai pateiktos jo aplinkybės gali tapti pagrindu nemokėti išmokos ir perduoti surinktą medžiagą pareigūnams.

Sukčiavimu laikomas ne vien suvaidintas įvykis

Draudimo sukčiavimo atvejai apima kelias skirtingas schemas. Vienais atvejais bandoma sukurti neegzistavusią žalą, kitais – pakeisti tikro įvykio eigą arba pateikti didesnį nuostolį, negu patirta iš tikrųjų.

„Lietuvos draudimo“ Teisinio atstovavimo vadovas Edgaras Tomas Paberalis nurodo, kad transporto žalų srityje fiksuojama daugiausia tokių bandymų. Tarp jų pasitaiko tyčia sukeltų eismo įvykių, kuriais siekiama gauti išmoką, pašalinti ankstesnius automobilio pažeidimus arba draudiko lėšomis suremontuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę.

Bandymų mastas labai skiriasi. Kartais prašoma kelių šimtų eurų, tačiau vienoje bendrovės laimėtoje byloje už išskirtinį automobilį, nurodžius netikras eismo įvykio aplinkybes, siekta gauti 200 tūkst. eurų išmoką.

Lietuvoje pakeisti žalos įrodymai gali baigtis teistumu

2025 metais bendrovė teigia nustačiusi beveik 3 tūkst. fiktyvių arba tikrovės neatitinkančių transporto priemonių žalų. Bendra jų suma viršijo 5 mln. eurų.

Įtarimus sukelia pasikartojantys žmonės ir neatitikimai

Draudikai vertina ne vien atskirą nuotrauką ar kliento paaiškinimą. Pasak E. T. Paberalio, investuojama į technologinius sprendimus, stiprinami vidiniai procesai ir išsamiau nagrinėjamos įtarimų keliančios situacijos.

Papildomą patikrą gali paskatinti pasikartojančios įvykių aplinkybės, tie patys asmenys, panašaus pobūdžio žalos arba skirtumai tarp pateikto pasakojimo ir faktinių duomenų. Vienas požymis dar nepatvirtina sukčiavimo, tačiau gali tapti pagrindu išsamesniam tyrimui.

Ikiteisminiuose tyrimuose taip pat nustatoma atvejų, kai keli žmonės veikė kartu: iš anksto suderino veiksmus ir parodymus, kuriuos vėliau pateikė draudimo bendrovei. Bendrovės atstovas pažymi, kad tarp įtariamųjų būna ir anksčiau su nusikalstama veikla nesietų gyventojų. Paaiškėjus aplinkybėms jie neretai gailisi, prašo susitaikymo ir tikina taip pasielgę pirmą kartą.

Lietuvoje pakeisti žalos įrodymai gali baigtis teistumu

Deklaruojant žalą reikia išsaugoti tikrą įvykio vaizdą

Kad pateikta medžiaga nekeltų abejonių, žalos aplinkybės ir jos dydis turi atitikti faktinę situaciją. Praktinė taisyklė taikoma tiek eismo įvykiams, tiek kitoms draudžiamosioms žaloms:

  • vaizdinės medžiagos negalima keisti taip, kad būtų iškreipti sugadinimai ar įvykio aplinkybės;
  • senesni automobilio pažeidimai negali būti pateikiami kaip naujo įvykio padariniai;
  • draudikui perduodami paaiškinimai turi sutapti su turimais faktiniais duomenimis;
  • pastebėjus netikslumą pateiktoje informacijoje, jį reikėtų ištaisyti, o ne palaikyti klaidingą įvykio versiją.

Bandymas „pagražinti“ žalą nėra saugus būdas padidinti išmoką. Sąmoningas faktų iškraipymas gali būti vertinamas kaip galimas sukčiavimas ar dokumentų klastojimas.

Negauta išmoka gali būti tik pirmoji pasekmė

Nustačius tikrovės neatitinkančią informaciją, draudimo bendrovė gali atsisakyti mokėti išmoką. Surinkusi galimo sukčiavimo ar dokumentų klastojimo įrodymus, ji gali kreiptis į teisėsaugą, o ši – pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pasitvirtinus įtarimams, asmeniui, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių ir teisinio vertinimo, gali būti skirta piniginė bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. E. T. Paberalio teigimu, teistumas gali turėti ilgalaikių padarinių, pavyzdžiui, apsunkinti darbo paieškas.

Suklastotų žalų kaina tenka ir sąžiningiems klientams. Bendrovės atstovas pabrėžia, kad nekontroliuojamos nepagrįstos išmokos ilgainiui gali prisidėti prie draudimo įmokų augimo visiems paslaugų vartotojams.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!

Daugiau istorijų