Vaizdinė medžiaga buvo pateikta kaip draudimo žalos įrodymas, tačiau draudiko specialistai nustatė, kad ji koreguota skaitmeniniu būdu. BNS paskelbtoje „Lietuvos draudimo“ informacijoje nurodoma, kad šį konkretų atvejį jau tiria teisėsauga.
Žalą deklaruojančiam žmogui riba gana aiški: negalima pakeisti vaizdų siekiant iškreipti faktus, sąmoningai perrašyti įvykio aplinkybių, prie naujos žalos pridėti ankstesnių sugadinimų ar dirbtinai didinti nuostolių sumos. Net jeigu pats įvykis buvo realus, melagingai pateiktos jo aplinkybės gali tapti pagrindu nemokėti išmokos ir perduoti surinktą medžiagą pareigūnams.
Sukčiavimu laikomas ne vien suvaidintas įvykis
Draudimo sukčiavimo atvejai apima kelias skirtingas schemas. Vienais atvejais bandoma sukurti neegzistavusią žalą, kitais – pakeisti tikro įvykio eigą arba pateikti didesnį nuostolį, negu patirta iš tikrųjų.
„Lietuvos draudimo“ Teisinio atstovavimo vadovas Edgaras Tomas Paberalis nurodo, kad transporto žalų srityje fiksuojama daugiausia tokių bandymų. Tarp jų pasitaiko tyčia sukeltų eismo įvykių, kuriais siekiama gauti išmoką, pašalinti ankstesnius automobilio pažeidimus arba draudiko lėšomis suremontuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę.
Bandymų mastas labai skiriasi. Kartais prašoma kelių šimtų eurų, tačiau vienoje bendrovės laimėtoje byloje už išskirtinį automobilį, nurodžius netikras eismo įvykio aplinkybes, siekta gauti 200 tūkst. eurų išmoką.

2025 metais bendrovė teigia nustačiusi beveik 3 tūkst. fiktyvių arba tikrovės neatitinkančių transporto priemonių žalų. Bendra jų suma viršijo 5 mln. eurų.
Įtarimus sukelia pasikartojantys žmonės ir neatitikimai
Draudikai vertina ne vien atskirą nuotrauką ar kliento paaiškinimą. Pasak E. T. Paberalio, investuojama į technologinius sprendimus, stiprinami vidiniai procesai ir išsamiau nagrinėjamos įtarimų keliančios situacijos.
Papildomą patikrą gali paskatinti pasikartojančios įvykių aplinkybės, tie patys asmenys, panašaus pobūdžio žalos arba skirtumai tarp pateikto pasakojimo ir faktinių duomenų. Vienas požymis dar nepatvirtina sukčiavimo, tačiau gali tapti pagrindu išsamesniam tyrimui.
Ikiteisminiuose tyrimuose taip pat nustatoma atvejų, kai keli žmonės veikė kartu: iš anksto suderino veiksmus ir parodymus, kuriuos vėliau pateikė draudimo bendrovei. Bendrovės atstovas pažymi, kad tarp įtariamųjų būna ir anksčiau su nusikalstama veikla nesietų gyventojų. Paaiškėjus aplinkybėms jie neretai gailisi, prašo susitaikymo ir tikina taip pasielgę pirmą kartą.

Deklaruojant žalą reikia išsaugoti tikrą įvykio vaizdą
Kad pateikta medžiaga nekeltų abejonių, žalos aplinkybės ir jos dydis turi atitikti faktinę situaciją. Praktinė taisyklė taikoma tiek eismo įvykiams, tiek kitoms draudžiamosioms žaloms:
- vaizdinės medžiagos negalima keisti taip, kad būtų iškreipti sugadinimai ar įvykio aplinkybės;
- senesni automobilio pažeidimai negali būti pateikiami kaip naujo įvykio padariniai;
- draudikui perduodami paaiškinimai turi sutapti su turimais faktiniais duomenimis;
- pastebėjus netikslumą pateiktoje informacijoje, jį reikėtų ištaisyti, o ne palaikyti klaidingą įvykio versiją.
Bandymas „pagražinti“ žalą nėra saugus būdas padidinti išmoką. Sąmoningas faktų iškraipymas gali būti vertinamas kaip galimas sukčiavimas ar dokumentų klastojimas.
Negauta išmoka gali būti tik pirmoji pasekmė
Nustačius tikrovės neatitinkančią informaciją, draudimo bendrovė gali atsisakyti mokėti išmoką. Surinkusi galimo sukčiavimo ar dokumentų klastojimo įrodymus, ji gali kreiptis į teisėsaugą, o ši – pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pasitvirtinus įtarimams, asmeniui, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių ir teisinio vertinimo, gali būti skirta piniginė bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. E. T. Paberalio teigimu, teistumas gali turėti ilgalaikių padarinių, pavyzdžiui, apsunkinti darbo paieškas.
Suklastotų žalų kaina tenka ir sąžiningiems klientams. Bendrovės atstovas pabrėžia, kad nekontroliuojamos nepagrįstos išmokos ilgainiui gali prisidėti prie draudimo įmokų augimo visiems paslaugų vartotojams.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio pėdsakas
Tekstas parengtas pagal BNS paskelbtą draudimo bendrovės informaciją, aiškiai atskiriant nustatytus atvejus, vykstantį tyrimą ir galimas teisines pasekmes.
- Sutikrinti bendrovės pateikti 2025 metų transporto žalų skaičiai ir bendra suma.
- Teiginiai apie bausmes ir teistumo pasekmes priskirti Edgarui Tomui Paberaliui.
- Vykstantis teisėsaugos tyrimas neįvardytas kaip jau įrodyta asmens kaltė.
- Atskirtos fiktyvios žalos, tikrų aplinkybių iškraipymas ir nuostolių padidinimas.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-08-18 11:26
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai