Krašto apsaugos ministerija keičia ginkluotės pirkimų tvarką

Krašto apsaugos ministerija (KAM) pradėjo esminę ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų pertvarką. Šie pokyčiai inicijuoti siekiant išvengti sisteminių klaidų, kurias atskleidė Valstybės kontrolės atliktas 2021–2025 metų veiklos auditas.

Audito išvados patvirtino ilgus metus sklandžiusius nuogąstavimus: pirkimų procesai vyko be aiškių terminų, atsakomybių pasidalijimo ir efektyvios stebėsenos. Dėl šių trūkumų neįvykusių pirkimų dalis pasiekė 59 proc. ribą. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, kad dabartinė pertvarka yra būtina, norint užtikrinti Lietuvos kariuomenės aprūpinimą sklandžiau ir greičiau.

Efektyvesnis projektų valdymas ir stebėsena

Ministerija diegia naują projektinio valdymo modelį, kuriame bus vertinama visa ginkluotės gyvavimo ciklo kaina. Tai reiškia, kad į pirkimo vertę bus įtraukiamos ne tik įrangos įsigijimo išlaidos, bet ir infrastruktūros paruošimo, amunicijos bei eksploatacijos sąnaudos. Visa informacija centralizuojama Pirkimų valdymo informacinėje sistemoje, kuri leis operatyviau identifikuoti rizikas.

Siekiant užtikrinti skaidrumą, stiprinama viešųjų pirkimų stebėsena. Nustatomi specializuoti efektyvumo rodikliai, taikomi net ir tiems pirkimams, kuriems galioja teisės aktuose numatytos išimtys. Tai leis objektyviau vertinti, kaip kiekvienas įsigijimas prisideda prie bendro Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimo.

Pokyčiai įstatyminiame lygmenyje

Šį rudenį Vyriausybei bus pateikti įstatymų projektai, kurie palengvins pirkimų procedūras nacionalinio saugumo grėsmių atveju. Taip pat kuriamas mechanizmas, leisiantis operatyviai vykdyti įsigijimus mobilizacijos ir karo atveju.

Siekiant aiškumo, Gynybos resursų agentūrai, Infrastruktūros valdymo agentūrai bei Kertiniam valstybės telekomunikacijų centrui suteiktas centrinės perkančiosios organizacijos statusas. Tai tiksliai apibrėžia atsakomybę už centralizuotus pirkimus kiekvienoje srityje.

Specialistų kompetencijų stiprinimas

Ministerija peržiūri darbo užmokesčio politiką, siekdama pritraukti ir išlaikyti aukščiausios kvalifikacijos viešųjų pirkimų specialistus. Didėjant įsigijimų apimtims, techninių kompetencijų poreikis auga, todėl siūlomos priemonės turėtų užtikrinti konkurencingą atlygį už didesnę atsakomybę ir specifinę patirtį. Aiškiau apibrėžtos patariamųjų institucijų kompetencijos ir maksimalūs sprendimų derinimo terminai turėtų sumažinti biurokratines kliūtis pirkimų procese.

Šaltinis: ELTA