Klaipėdos uoste daugės vietos NATO ir žaliajai energijai

Klaipėdos uostas keis dalį savo infrastruktūros: Europos investicijų bankas skirs 100 mln. eurų paskolą projektui, kuris vienu metu stiprins Lietuvos karinį mobilumą, mažins laivybos taršą ir padės plėtoti jūrinio vėjo energetiką. Bendra darbų vertė siekia apie 201 mln. eurų, o projektą planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos.

Paskolą naudos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Finansavimas apims iki pusės visos projekto vertės, o likusi dalis bus dengiama Europos Sąjungos, nacionalinėmis ir kitų institucijų lėšomis.

Kruizinių laivų terminalas bus pritaikytas NATO poreikiams

Vienas matomiausių pokyčių laukia kruizinių laivų terminale. Dalis civilinės paskirties infrastruktūros bus pritaikyta NATO reikalavimams, kad terminalu galėtų efektyviau naudotis sąjungininkų kariniai laivai.

Tokiu būdu tas pats uosto objektas išlaikys reikšmę keleivių ir kruizinei laivybai, tačiau galės būti naudojamas ir logistikai bei kariniam mobilumui. Klaipėdos padėtis prie Baltijos jūros suteikia uostui vaidmenį remiant sąjungininkų veiklą regione.

Daugiau apie strateginę uosto reikšmę galima skaityti Klaipėdos uosto vaidmenį Lietuvos saugumui.

Viename projekte – elektra laivams ir vandenilio infrastruktūra

Numatytas darbų paketas apima ne vien gynybos reikmėms skirtus sprendimus. Uoste bus diegiama elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūra keltams, planuojama žaliojo vandenilio gamyba ir degalų papildymo įranga.

Taip pat numatoma įsigyti mažataršius uosto laivus, atnaujinti krantines, atlikti gilinimo darbus ir sustiprinti bangolaužius. Šie sprendimai skirti uosto veiklos atsparumui bei mažesnėms emisijoms, tačiau konkrečių darbų etapų ir jų įtakos kasdieniam eismui šaltinyje nenurodyta.

Krantinių atnaujinimas bus svarbus ir jūrinio vėjo energetikai. Sustiprinta infrastruktūra galės būti naudojama vėjo jėgainių parkų įrengimo bei priežiūros logistikai, todėl Klaipėda siejama ne tik su krovinių srautais, bet ir su naujos energetikos grandine.

Investicija keičia uosto paskirtį ir mastą

Klaipėdos uostas yra įtrauktas į Europos Sąjungos pagrindinį transeuropinio transporto tinklą TEN-T. Jis jungia jūrų, kelių ir geležinkelių maršrutus, o iš uosto vykstantys srautai pasiekia 70 pasaulio šalių.

Uosto direkcijos pateikiamais duomenimis, Klaipėda kasmet priima apie 6 tūkst. laivų, o per uostą pervežama maždaug 40 mln. tonų krovinių. Keleiviniais ir kruiziniais laivais į Lietuvą atvyksta iki pusės milijono turistų bei keleivių.

Todėl planuojamas projektas turės būti pritaikytas kelioms funkcijoms vienu metu: prekybai, keleivių aptarnavimui, sąjungininkų laivų priėmimui ir žaliosios energetikos reikmėms. Būtent infrastruktūros naudojimas civilinėms ir gynybos užduotims laikomas pagrindiniu šio projekto bruožu.

Pirmieji rezultatai numatyti iki 2027 metų pabaigos

Europos investicijų banko viceprezidentas Karlas Nehammeris teigė, kad Klaipėdos uosto projektas apjungia Europos saugumo, sanglaudos ir žaliosios pertvarkos tikslus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas finansavimo sutartį įvardijo kaip žingsnį, kuris leis įgyvendinti dvigubos paskirties kruizinių laivų terminalo, elektros tiekimo nuo kranto ir kitus infrastruktūros projektus.

Tiksli atskirų darbų pradžios seka ir laikini galimi ribojimai šaltinyje nepateikiami. Patvirtintas bendras terminas – visa numatyta programa turėtų būti baigta iki 2027 metų pabaigos. Detalesnė informacija apie uosto pokyčius apima NATO terminalą, krantinių elektrifikaciją ir švariosios energetikos infrastruktūrą.

Šaltinis: BNS