Klaipėdos uostas keisis: daugiau vietos NATO ir švariai energijai

Europos investicijų bankas (EIB) Klaipėdos uosto projektams skiria 100 mln. eurų paskolą. Lėšos bus naudojamos infrastruktūrai, kuri vienu metu stiprins karinį mobilumą, uosto konkurencingumą ir švariosios energetikos plėtrą.

Didžiausias visuomenei matomas projektas – šiuo metu statomas naujas Kruizinių laivų terminalas. Jis bus pritaikytas ne tik kruiziniams, bet ir NATO laivams priimti, todėl galės būti naudojamas sąjungininkų karinių laivų logistiniam aptarnavimui.

Naujas terminalas bus pritaikytas NATO laivams

Klaipėdos uosto geografinė padėtis lemia jo reikšmę NATO operacijoms ir Baltijos regiono kariniam mobilumui. Dvigubos paskirties terminalas leis vienoje infrastruktūroje aptarnauti civilinę laivybą ir sąjungininkų karinius laivus. Tai reiškia, kad investicija bus naudojama ne vien uosto komercinei veiklai, bet ir logistikos galimybėms, svarbioms regiono saugumui.

Terminalą planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos. Tai yra artimiausias finansavimo pranešime aiškiai nurodytas projekto terminas. Kitų paskolos lėšomis remiamų darbų užbaigimo datos kol kas atskirai nepaskelbtos.

EIB paskola gali padengti iki pusės finansuojamų projektų išlaidų. Bendra jų vertė siekia apie 201 mln. eurų, o likusią dalį numatoma finansuoti Europos Sąjungos ir kitomis lėšomis. Taigi 100 mln. eurų paskola sudaro reikšmingą, tačiau ne visą planuojamų investicijų paketą.

EIB viceprezidentas Karl Nehammer teigė, kad Klaipėdos uostas aiškiai atspindi Europos prioritetų sankirtą – investicijos čia siejamos su saugumu ir žaliąja pertvarka.

Paskola apims krantinių elektrifikaciją ir vandenilį

Dalis lėšų bus skirta elektros tiekimo laivams nuo kranto infrastruktūrai. Tokia sistema leidžia uoste stovintiems laivams naudoti elektros energiją nuo kranto, o ne laivų variklius, kai jie yra prišvartuoti. Tai viena iš priemonių, numatytų uosto veiklos poveikiui aplinkai mažinti.

Finansavimas taip pat numatytas žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo infrastruktūrai bei mažataršiams uosto laivams. Šie projektai sudarys sąlygas uostui ruoštis naujiems energetikos sprendimams, tačiau pranešime nėra pateikta konkrečių jų įgyvendinimo datų ar planuojamų pajėgumų.

EIB lėšomis bus remiamos ir jūrinio vėjo energetikai reikalingos krantinės. Be to, paskola apims uosto gilinimo darbus, kurie reikalingi infrastruktūros plėtrai ir laivybos galimybėms užtikrinti.

Investicijos stiprins Klaipėdos logistikos vaidmenį

Klaipėdos uostas priklauso Europos Sąjungos transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Modernizuotos krantinės, naujas terminalas, energetikos infrastruktūra ir gilinimo darbai turėtų sustiprinti uosto, kaip regioninio logistikos centro, poziciją.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas finansavimo susitarimą sieja su projektais, apimančiais dvigubos paskirties Kruizinių laivų terminalą, krantinių elektrifikaciją ir kitus konkurencingumą, tvarumą bei atsparumą didinančius sprendimus.

Artimiausias aiškiai nurodytas žingsnis – tęsti naujojo Kruizinių laivų terminalo statybas, kad jis būtų užbaigtas iki 2027 metų pabaigos. Likusių projektų grafikai šiame EIB finansavimo pranešime nenurodyti. Informacija parengta remiantis EIB pranešimu, šaltinis – ELTA.

Šaltinis: ELTA