Kodėl Lietuvoje daugėjant žaliosios elektros sąskaitos nemažėja?

Lietuvoje stebimas paradoksalus reiškinys: nors šalis vis dažniau pasigamina beveik visą reikalingą elektros energiją pati, vartotojai fiksuotų planų sąskaitose mato didesnes sumas nei prieš metus. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, šių metų liepą 24 mėnesių fiksuoto kainavimo planų vidutinė kaina siekė apie 29,5 ct/kWh, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai ji buvo apie 24,6 ct/kWh.

Kodėl gamybos rekordai neša ne pigimą, o kainų augimą?

Nors birželio mėnesį saulės elektrinės fiksavo istorinius gamybos rezultatus, padengusius beveik 45 proc. šalies poreikio, vidutinė didmeninė elektros kaina per tą patį laikotarpį išaugo 14 proc. „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas pabrėžia, kad elektros kaina priklauso ne tik nuo pagaminto kiekio, bet ir nuo gamybos laiko bei regioninės rinkos situacijos.

Didžiausia problema išlieka gamybos netolygumas. Saulės energija generuojama intensyviai tik dienos metu, o vėjo jėgainių darbas priklauso nuo oro sąlygų. Tuo tarpu elektros vartojimas išlieka stabilus visą parą. Kai pagaminama per daug energijos tada, kai jos nereikia, ir per mažai tada, kai vartojimas didžiausias, sistema tampa priklausoma nuo kaimyninių rinkų ir iškastinio kuro kainų. Šiuo metu fiksuotų planų kainas ypač spaudžia artėjančio šaltojo sezono lūkesčiai – rinkos dalyviai įskaičiuoja geopolitinę riziką bei galimą dujų brangimą, kuris tiesiogiai veikia elektros biržos ateities sandorius.

Kada galima tikėtis kainų stabilizavimo?

Artimiausiu metu vartotojams teks susitaikyti su sezoniniais svyravimais. Šaltuoju metų laiku, kai saulės generacija sumažėja, o poreikis šildymui išauga, kainos išlieka aukštesnės. Pasak ekspertų, elektros kainų pokyčiai yra neatsiejami nuo Europos dujų saugyklų užpildymo lygio ir bendros regioninės situacijos.

Ryškesnio kainų mažėjimo tikimasi pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui. Visgi, ilgalaikėje perspektyvoje kainų svyravimus mažinti padės ne tik nauji gamybos pajėgumai, bet ir investicijos į energijos kaupimo sistemas, kurios leis sukauptą perteklinę energiją panaudoti tada, kai jos labiausiai trūksta. Svarbu nepamiršti, kad galutinę vartotojo sąskaitą formuoja ne tik biržos kaina, bet ir valstybės reguliuojamos dedamosios, kurios, kaip rodo Lietuvos elektros tinklai, taip pat yra linkusios didėti dėl tinklo plėtros ir priežiūros kaštų.

Šaltinis: BNS