Lietuva pagamino 101 proc. poreikio, bet kaina šoko 70 proc.

67 Eur/MWh – iki tokio lygio rugpjūčio 10–16 dienomis pakilo vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvos „Nord Pool“ zonoje. Savaitę prieš tai ji siekė 39 Eur/MWh, tad šaltinyje fiksuotas 70 proc. augimas.

Tuo pat metu Lietuvos elektrinės pagamino 238 GWh elektros, o šalies poreikis siekė 235 GWh. Vietos gamyba padengė 101 proc. poreikio, tačiau šis santykis neapsaugojo Lietuvos nuo regioninės rinkos kainų.

Parengė mbites.lt redakcija pagal perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ pranešimą, paskelbtą ELTA. Savaitės operaciniai duomenys yra preliminarūs.

238 GWh gamyba viršijo 235 GWh poreikį

101 proc. rodiklis yra visos savaitės gamybos ir poreikio santykis. Į poreikį įtraukiamas ne tik vartojimas, bet ir Kruonio HAE bei baterijų sistemų įkrovimas, taip pat technologiniai tinklo nuostoliai.

Tai nereiškia, kad Lietuva kiekvieną savaitės valandą gamino daugiau, nei tuo metu reikėjo. Tą pačią savaitę šalis importavo 67 GWh ir tiek pat eksportavo, todėl bendras savaitės balansas neparodo valandinių svyravimų bei tarpvalstybinių srautų.

Vėjo elektrinės pagamino 44 proc. visos Lietuvos elektros, saulės elektrinės – 38 proc. Hidroelektrinėms teko 8 proc., šiluminėms jėgainėms – 7 proc., kitoms elektrinėms – 3 proc.

Skandinavijos vėjo trūkumas padidino eksportą

Kainų šuolį daugiausia lėmė ne Lietuvos, o platesnio regiono padėtis. Nors Lietuvos vėjo elektrinių gamyba per savaitę išaugo 77 proc., Skandinavijoje vėjo generacija sumažėjo.

Susidarius elektros trūkumui, daugiau energijos iš Lietuvos buvo siunčiama į Švediją. Bendras eksportas padidėjo 39 proc. – nuo 49 iki 67 GWh. Švedijai teko 53 proc. eksporto, Lenkijai – 41 proc., Latvijai – likę 6 proc.

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio teigimu, dėl šių srautų Lietuvos kainų zonoje dažniau formavosi prie importuojančių rinkų kainų priartėjęs lygis. „NordBalt“ jungties pralaidumas Švedijos kryptimi buvo išnaudotas 30 proc., o „LitPol Link“ Lenkijos kryptimi – 82 proc.

Latvija mokėjo tiek pat, Estija – mažiau

Lietuvos ir Latvijos savaitės vidurkis sutapo – abiejose „Nord Pool“ kainų zonose elektra kainavo po 67 Eur/MWh. Estijoje vidurkis siekė 44 Eur/MWh ir buvo 23 Eur/MWh mažesnis.

Skirtumas rodo, kad bendra regioninė rinka nebūtinai suvienodina kainas visose Baltijos šalyse. Savaitės rezultatą veikė kiekvienos kainų zonos gamyba, paklausa ir galimybės perduoti elektrą tarp valstybių.

Lietuvos vidurkį aukštyn kėlė vakariniai kainų pikai ir aukštesnės nakties kainos. Savaitgaliais bei saulėtomis darbo dienų valandomis kaina vidutiniškai laikėsi apie 20 Eur/MWh, tačiau šių pigių laikotarpių nepakako brangiems vakarams atsverti.

Rugpjūčio 12 dieną Europoje vykęs saulės užtemimas reikšmingos įtakos neturėjo. Lietuvoje jis stebėtas vakare, kai saulės elektrinių gamyba ir taip mažėja, o panašūs kainų šuoliai pasikartojo ir kitą dieną.

70 proc. didmeninis šuolis nėra toks pat sąskaitų augimas

67 Eur/MWh rodiklis apibūdina „Nord Pool“ didmeninę rinką, o ne galutinę gyventojų mokamą kainą. Šaltinyje nepateikta duomenų apie mažmeninius tarifus ar konkrečius elektros tiekėjų planus, todėl iš vienos savaitės vidurkio negalima nustatyti, ar ir kada pokytį pajus vartotojai.

Savaitės duomenys parodo kitą vartotojams aktualią aplinkybę: bendras vietos gamybos kiekis pats savaime negarantuoja mažos kainos. Reikšmę turi tai, kuriomis valandomis elektros pagaminama daugiausia ir kokia tuo metu yra paklausa kitose su Lietuva sujungtose rinkose.

Kitos savaitės signalai: vėjas, pikai ir eksportas

Pagal „Litgrid“ įvardytus veiksnius, tolesnei kainų krypčiai bus aktuali vėjo generacija Skandinavijoje, vakarinio vartojimo pikai ir srautai į Švediją bei Lenkiją. Vien Lietuvos savaitinės gamybos ir poreikio santykio nepakaks rinkos kainai paaiškinti.

„Litgrid“ pažymi, kad savaitinėse apžvalgose naudojami operaciniai gamybos, poreikio, importo ir eksporto duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.

Šaltinis: ELTA