Didmeninė elektra atpigo 22 proc. – ar tai pasieks sąskaitas?

2026 m. rugpjūčio 24–30 d. vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo nuo 124 iki 96 Eur/MWh, arba 22 proc. Tuo pat metu šalies elektrinės pagamino 209 GWh ir padengė 86 proc. savaitės elektros poreikio.

Tai „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonos savaitės vidurkis, o ne galutinė buitinių vartotojų mokama kaina. Vis dėlto kritimas parodo, kaip saulėta savaitė, kainos kaimyninėse rinkose ir elektros jungčių darbas gali pakeisti biržos situaciją.

Saulės elektrinės kompensavo silpnesnį vėją

Elektros poreikis Lietuvoje per savaitę padidėjo 1 proc. – nuo 242 iki 244 GWh. Vietos gamyba augo sparčiau: elektrinės pagamino 209 GWh, arba 3 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.

Didžiausia gamintoja liko vėjo energetika, nors jos rezultatas sumažėjo 14 proc. iki 91 GWh. Saulės elektrinių gamyba išaugo 27 proc. – nuo 62 iki 79 GWh. Būtent šis šuolis padėjo išlaikyti aukštą vietos gamybos dalį.

Vėjo jėgainėms teko 43 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, saulės elektrinėms – 38 proc. Hidroelektrinės pagamino 16 GWh, šiluminės jėgainės – 13 GWh, kiti gamintojai – 11 GWh. Atskirų gamybos rūšių duomenys pateikti suapvalinti.

Aukšta vietos gamybos dalis savaime negarantuoja mažesnės biržos kainos. Tai parodė ir ankstesnis elektros rinkos laikotarpis, kai gamyba viršijo poreikį, tačiau savaitės kaina smarkiai kilo.

Latvijoje kaina sutapo, Estijoje elektra buvo pigesnė

Latvijos kainų zonoje savaitės vidurkis taip pat siekė 96 Eur/MWh, o Estijoje – 78 Eur/MWh. „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys kainų mažėjimą Baltijos šalyse siejo su išaugusia saulės elektrinių generacija ir mažesnėmis kainomis Šiaurės šalyse.

Rugpjūčio 27 d. prasidėjęs „Estlink 1“ jungties tarp Estijos ir Suomijos remontas sumažino prekybos galimybes tarp šių rinkų. Dėl pasikeitusių srautų dalį savaitės visose trijose Baltijos šalyse formavosi vienodos elektros kainos, nors bendras Estijos savaitės vidurkis liko mažesnis.

Importas augo net esant 86 proc. vietos gamybai

Lietuva per savaitę importavo 93 GWh elektros – 10 proc. daugiau nei ankstesniu laikotarpiu. Iš Švedijos atkeliavo 64 proc. importo, iš Latvijos – 31 proc., iš Lenkijos – 5 proc. Eksportas nepakito ir siekė 53 GWh.

Importo ir eksporto srautai nėra tiesioginis elektros trūkumo matas. 86 proc. rodiklis lygina visos savaitės vietos gamybą su poreikiu, į kurį „Litgrid“ įtraukia vartojimą, kaupimo įrenginių įkrovimą ir technologinius tinklo nuostolius. Savaitinis balansas neatskleidžia kiekvienos valandos gamybos, vartojimo ir prekybos padėties.

Vienos savaitės kritimas sąskaitų automatiškai nesumažina

22 proc. sumažėjimas pirmiausia aktualus vartotojams, kurių elektros planas tiesiogiai susietas su biržos valandinėmis kainomis. Jų rezultatą lemia ne vien savaitės vidurkis, bet ir tai, kuriomis valandomis elektra vartota, tiekėjo taikoma kainodara bei kitos sąskaitos dalys.

Fiksuotos kainos planuose vienos savaitės „Nord Pool“ pokytis tarifo automatiškai nepakeičia. Plačiau apie skirtumą tarp rinkos kainos ir galutinio mokėjimo paaiškinta biržinės elektros sąskaitų apžvalgoje.

Todėl 96 Eur/MWh vidurkis yra palankus didmeninės rinkos signalas, bet dar ne pažadas apie 22 proc. mažesnę namų ūkio sąskaitą. „Litgrid“ nurodo, kad savaitės operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.

Šaltinis: ELTA