DI turinys Lietuvoje: kada žymėti, o kada nereikia

Nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvoje taikomi nauji Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto skaidrumo reikalavimai. Jie nereiškia, kad būtina žymėti kiekvieną DI pataisytą sakinį ar nuotrauką: pareiga priklauso nuo turinio pobūdžio, jo paskirties ir žmogaus atliktos peržiūros.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paaiškinimu, taisyklėmis siekiama padėti žmonėms atpažinti DI sukurtą ar reikšmingai pakeistą turinį ir mažinti apsimetinėjimo, manipuliavimo, dezinformacijos bei sukčiavimo riziką. mbites.lt redakcija išskyrė praktines ribas, pagal kurias galima įvertinti konkretų atvejį.

Kam nuo rugpjūčio 2-osios taikoma pareiga

Reikalavimai galioja įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms, žiniasklaidos priemonėms, reklamos kūrėjams ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, jeigu DI turinys naudojamas profesinėje arba ekonominėje veikloje.

Tai apima ir socialiniuose tinkluose komercinę veiklą vykdančius nuomonės formuotojus. Lemiamas kriterijus yra ne pasirinkta platforma, o tai, ar paskyra ir joje skelbiamas turinys susiję su profesine ar ekonomine veikla.

Vien asmeniniais ir neprofesiniais tikslais DI sistemas naudojantiems žmonėms ši ženklinimo pareiga netaikoma. Pavyzdžiui, mažoje uždaroje pokalbių grupėje asmeniniais tikslais pasidalytas turinys nelaikomas viešai paskelbtu neapibrėžtam skaitytojų ratui.

Žymėti reikia tikslines teksto ir „deepfake“ kategorijas

DI sukurtas arba pakeistas tekstas turi būti pažymėtas, kai kartu tenkinamos trys sąlygos: jis skelbiamas viešai, juo informuojama visuomenė viešojo intereso klausimais, o žmogus teksto išsamiai neperžiūrėjo ir nepatikrino jo faktų.

Viešojo intereso temos apima politiką, demokratinius procesus, viešąjį administravimą ir paslaugas, teisėsaugą, visuomenės saugumą bei sveikatą, aplinkos apsaugą, ekonomiką, finansus, mokslą ir kultūrą. Viešas įrašas socialiniame tinkle taip pat patenka į šią kategoriją, jeigu jį gali pasiekti gana didelis ir iš anksto neapibrėžtas žmonių skaičius.

Atskira pareiga taikoma sintetinės sankaitos, dažniau vadinamos „deepfake“, vaizdams, garso įrašams ir vaizdo medžiagai. Tai itin tikroviškai realius žmones, objektus, vietas ar įvykius imituojantis turinys, kurį žiūrovas arba klausytojas gali palaikyti autentišku.

Kada DI žymos galima nedėti

DI parengto teksto žymėti nereikia, jeigu žmogus jį išsamiai peržiūrėjo ir patikrino pateikiamus faktus. Vien rašybos, skyrybos ar stiliaus pataisymas tokia peržiūra nelaikomas.

Ženklinimas taip pat netaikomas DI tekstui, kuriame nėra teiginių visuomenei svarbiomis temomis. RRT kaip pavyzdžius nurodo reklamą ir produktų aprašymus. Tačiau ši išimtis savaime nepanaikina pareigos žymėti reklamoje panaudotą tikrovišką sintetinį vaizdą ar balsą, jeigu toks turinys atitinka „deepfake“ požymius.

Nedideli techniniai vaizdo ar garso pakeitimai nelaikomi ženklintina sintetine sankaita, kai jie nekeičia žmogaus suvokimo apie turinio autentiškumą. Tai gali būti apšvietimo ar spalvų korekcija, fono detalių redagavimas, triukšmo mažinimas, garso parametrų pritaikymas ir failo glaudinimas.

Meniniame, kūrybiniame, satyriniame ar grožinės literatūros kūrinyje naudojamam „deepfake“ turiniui leidžiamas supaprastintas ženklinimas. Žyma neturi trukdyti kūrinio peržiūrai, tačiau visiškai jos atsisakyti negalima.

Aiški žyma turi išlikti ir pasidalijus turiniu

RRT nurodo, kad ženklinimas turi būti lengvai pastebimas ir suprantamas iš karto. Piktograma turi būti matoma nuo pirmojo kontakto su tekstu, vaizdu, garso ar vaizdo įrašu, tiesiogiai integruota į turinį ir neišnykti jį atsisiuntus ar persiuntus kitam žmogui.

Tarnyba rekomenduoja naudoti nemokamai pateikiamas vieningas ES piktogramas anglų kalba. Vien sunkiai randama pastaba paskyros aprašyme neatitiktų RRT nurodyto principo, kad žyma turi lydėti konkretų turinį.

Praktiniai atvejai skirtingiems turinio kūrėjams

Įmonės viešai paskelbtas DI tekstas apie ekonomiką ar visuomenės sveikatą turi būti žymimas, jeigu darbuotojas jo išsamiai neperžiūrėjo ir nepatikrino faktų. Po tokios žmogaus atliktos peržiūros teksto ženklinimo reikalavimas netaikomas.

Asmeniniais tikslais sukurta nuotrauka, pasidalyta mažoje uždaroje artimųjų grupėje, į šių profesinei ir ekonominei veiklai skirtų reikalavimų taikymo sritį nepatenka. Komerciniame vaizdo įraše tikroviškai atkurtas realaus žmogaus balsas ar išvaizda jau gali būti ženklintinas „deepfake“ turinys.

Paprasta nuotraukos spalvų korekcija arba garso triukšmo sumažinimas žymos nereikalauja, jeigu rezultatas nekeičia turinio autentiškumo suvokimo. Satyriniame kūrinyje panaudotai tikroviškai sintetinei medžiagai žyma išlieka privaloma, nors gali būti pateikta taip, kad netrukdytų žiūrėti kūrinio.

Priežiūrą vykdys RRT, numatytos ir baudos

Lietuvoje DI akto skaidrumo reikalavimų priežiūra pavesta Ryšių reguliavimo tarnybai. RRT pirmininkė Jūratė Šovienė pabrėžia, kad taisyklėmis siekiama ne riboti DI naudojimą, o suteikti žmogui galimybę suprasti, kada jo matomas ar girdimas turinys sukurtas arba pakeistas pasitelkus DI.

Pradiniu taikymo laikotarpiu tarnyba ketina daugiausia dėmesio skirti prevencijai, informavimui ir konsultacijoms. DI akte numatyta maksimali sankcija gali siekti 15 mln. eurų arba 3 proc. įmonės bendros pasaulinės metinės apyvartos, tačiau toks dydis būtų taikomas tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir už itin šiurkščius pažeidimus. Mažoms bei vidutinėms įmonėms ir startuoliams numatytos specialios taisyklės, o už mažareikšmį pažeidimą Lietuvoje svarstoma galimybė skirti įspėjimą.

Šaltinis: BNS