Viena klaida perkant automobilį gali kainuoti tūkstančius

Parengė „mbites.lt“ redakcija pagal BNS pateiktą informaciją, 2026 m.

Mažesnė naudoto automobilio kaina gali atrodyti kaip geras sandoris, tačiau neatskleistas variklio, pavarų dėžės ar saugos sistemos gedimas pirkėjo išlaidas gali padidinti tūkstančiais eurų. Rizika išlieka ir perkant iš privataus asmens, ir iš automobilių prekybos įmonės – skiriasi ne vien pardavėjo statusas, bet ir tai, kiek informacijos, dokumentų bei aiškiai apibrėžtos atsakomybės gauna pirkėjas.

Portalo „Autogidas.lt“ atstovas Tautvydas Stasiulis pabrėžia, kad abu pardavėjai privalo parduoti kokybišką automobilį ir atskleisti jiems žinomus trūkumus. Todėl prieš pasirašant sutartį lemia ne iškaba ar patraukli kaina, o automobilio istorija, nepriklausoma techninė patikra ir raštu užfiksuotos aplinkybės.

Privatus pardavėjas siūlo lankstesnę kainą, įmonė – daugiau aiškumo

Privatūs pardavėjai dažniausiai patraukia mažesne prašoma suma ir didesnėmis derybų galimybėmis. Pirkėjas taip pat gali tiesiogiai kalbėtis su automobilio savininku ir klausti, kaip transporto priemonė buvo naudojama bei prižiūrima.

Silpnoji tokio sandorio vieta atsiranda tada, kai pardavėjas nutyli reikšmingą informaciją arba negali pagrįsti pasakojamos automobilio istorijos. Tokiu atveju mažesnė pradinė kaina gali greitai prarasti pranašumą, jei po pirkimo paaiškėja brangiai taisomas gedimas.

Automobilių prekybos įmonės dažniau pateikia dokumentuotą istoriją, gali pasiūlyti garantiją ir aiškiau apibrėžti savo atsakomybę. Tai suteikia daugiau apibrėžtumo mažiau patirties turintiems pirkėjams, tačiau pats įmonės statusas dar nepatvirtina, kad konkretus automobilis yra techniškai tvarkingas.

Paslėptas defektas nėra tas pats, kas pirkėjo neapsižiūrėjimas

Paslėptu gali būti laikomas trūkumas, kuris egzistavo automobilio pardavimo metu, tačiau pirkėjui nebuvo atskleistas. Šaltinyje kaip galimi pavyzdžiai nurodomi variklio ar pavarų dėžės gedimai, po eismo įvykio netinkamai suremontuotas automobilis, suklastota rida ir neveikiančios saugos sistemos.

Tokį trūkumą reikia skirti nuo gedimo, atsiradusio jau po sandorio. Ginčo atveju tampa reikšminga ne vien gedimo kaina, bet ir galimybė pagrįsti, kad jo priežastis egzistavo automobilį perduodant pirkėjui.

Jeigu neatskleistas trūkumas buvo jau pardavimo metu, pirkėjas, atsižvelgdamas į aplinkybes, gali reikalauti sumažinti kainą, atlyginti remonto išlaidas arba siekti nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir susigrąžinti pinigus. Tai nėra automatinis rezultatas: konkretus reikalavimas priklauso nuo defekto, turimų įrodymų ir sandorio aplinkybių.

Automobilio istoriją turi patvirtinti ne vien pardavėjo žodžiai

Prieš sandorį T. Stasiulis rekomenduoja atlikti nepriklausomą automobilio patikrą. Ji reikalinga net tada, kai pardavėjas pateikia tvarkingai atrodančius dokumentus arba tikina, kad transporto priemonei papildomų investicijų nereikės.

Naudotų automobilių pirkėjams pravartu patikrinti ir tarpusavyje palyginti:

• automobilio dokumentuose bei sutartyje esančius duomenis;
• pateiktą techninės priežiūros ir remonto istoriją;
• deklaruojamą ridą ir jos pagrindimą;
• kėbulo bei konstrukcijos būklę po galimų eismo įvykių;
• variklio, pavarų dėžės ir saugos sistemų veikimą;
• pardavėjo žodžiu nurodytus trūkumus su faktine patikros išvada.

Įtarimą turėtų kelti skubinimas pasirašyti sutartį, nenoras leisti automobilį tikrinti nepriklausomame servise, neaiški jo istorija ar bandymas sumenkinti pastebėtus gedimus. Rizika taip pat didėja, kai sutartyje siūloma nurodyti mažesnę sumą negu pirkėjas faktiškai sumoka.

Sutartyje nurodyta kaina gali nulemti ginčo baigtį

Pirkimo–pardavimo sutartyje turi atsispindėti tikroji automobilio kaina ir visi iki sandorio žinomi trūkumai. Toks įrašas apsaugo abi šalis: pardavėjas gali parodyti, ką atskleidė, o pirkėjas – kokios būklės automobilį sutiko įsigyti.

Reikėtų išsaugoti ne tik sutartį, bet ir skelbimo informaciją, automobilio istorijos dokumentus, patikros išvadą, mokėjimą pagrindžiančius duomenis bei susirašinėjimą su pardavėju. Jei vėliau kyla ginčas, vien žodinio pokalbio turinį įrodyti gerokai sunkiau.

Sutartyje įrašytas bendras teiginys apie automobilio būklę neatstoja konkretaus gedimų sąrašo. Jei žinoma, kad neveikia tam tikra sistema, yra kėbulo pažeidimų ar būtinas remontas, šias aplinkybes naudinga įvardyti tiksliai.

Aptikus gedimą reikia kaupti įrodymus ir kreiptis į pardavėją

Po pirkimo išryškėjus galimam paslėptam defektui, pirmiausia reikia užfiksuoti gedimą ir jo pobūdį. Serviso diagnostika, remonto sąmata, nuotraukos, sąskaitos bei specialisto išvada gali padėti susieti problemą su iki pardavimo buvusia automobilio būkle.

Turint dokumentus, pardavėjui galima raštu pateikti aplinkybes ir konkretų reikalavimą – dėl kainos sumažinimo, remonto išlaidų atlyginimo ar, kai tam yra pagrindas, sutarties nutraukimo. Pažadai telefonu ginčo neišsprendžia taip pat patikimai kaip išsaugotas susirašinėjimas.

UAB „Autopretenzija“ vertinimu, 97–98 proc. žmonių, susidūrusių su paslėptais naudoto automobilio defektais, niekur nesikreipia. T. Stasiulio teigimu, dalis pirkėjų klaidingai mano, kad po sandorio visa atsakomybė automatiškai pereina jiems, nors pareigų turi ir pardavėjas.

Brangesnis automobilis negarantuoja mažesnės rizikos

Didesnė kaina pati savaime neįrodo geresnės techninės būklės, kaip ir mažesnė kaina nebūtinai reiškia blogą pasirinkimą. Sprendimą turi pagrįsti patikros rezultatai, aiški istorija ir pirkėjo finansinės galimybės.

„GF banko“ komercijos pareigūnas Skirmantas Ketvirtis pažymi, kad dalinis finansavimas gali suteikti daugiau pasirinkimo, kai techniškai geresnis automobilis kainuoja daugiau, negu pirkėjas turi santaupų. Tačiau prie mėnesio įmokų prisideda degalų, priežiūros, draudimo ir remonto išlaidos, todėl finansavimas neturėtų tapti priežastimi atsisakyti techninės patikros ar viršyti šeimos biudžeto galimybes.

Šaltinis: BNS