Sukčiai nusitaikė į „Viber“ vartotojus: kaip atpažinti apgaulę

Finansiniai sukčiai keičia savo darbo metodus ir vis dažniau atsisako įprastų telefono skambučių, persikeldami į populiarias susirašinėjimo programėles. Pastaruoju metu gyventojai vis dažniau sulaukia įtartinų skambučių per „Viber“, kur nusikaltėliai siekia išvilioti prisijungimo duomenis ar priversti patvirtinti neteisėtas operacijas. „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis įspėja, kad šis perėjimas į skaitmenines platformas yra gerai apgalvota taktika, skirta aukų budrumui mažinti.

Kodėl sukčiai renkasi „Viber“ platformą

Pasak M. Kutkaičio, „Viber“ ir panašios programėlės nusikaltėliams suteikia techninių pranašumų, kurių neturi tradicinis mobilusis ryšys. Sukčiai gali lengvai kurti naujas paskyras, naudoti užsienio numerius arba nustatyti vardą vietoj telefono numerio, todėl skambutis iš pirmo žvilgsnio atrodo patikimesnis.

Be to, nusikaltėliai išnaudoja vartotojų psichologiją. Kadangi „Viber“ dažnai naudojama kasdieniam bendravimui su artimaisiais ar kolegomis, žmonės yra linkę mažiau budriai vertinti skambučius šioje aplinkoje. Nusikaltėliai prisistato bankų, policijos ar telekomunikacijų bendrovių darbuotojais ir stengiasi sukelti stresą, pranešdami apie neva gresiantį pavojų sąskaitai ar asmens duomenims. Ši socialinės inžinerijos forma yra pigesnė ir lankstesnė nei tradiciniai skambučiai, o paskyros blokavimas sukčiams nesukelia jokių nepatogumų – jie tiesiog susikuria naują.

Praktinė informacija: kaip atpažinti ir išvengti apgaulės

Nors platformos keičiasi, sukčiavimo scenarijus išlieka stabilus. Pagrindinis piktadarių tikslas – priversti auką veikti skubotai, neleidžiant ramiai įvertinti situacijos. Dažniausiai prašoma atskleisti interneto banko slaptažodžius, „Smart-ID“ PIN kodus arba įdiegti papildomą programinę įrangą, kuri neva padės apsaugoti lėšas.

Svarbu įsidėmėti šias taisykles:

• Bankai niekada neprašo: Darbuotojai niekada telefonu ar susirašinėjimo programėlėmis neprašo klientų atskleisti konfidencialių prisijungimo duomenų ar patvirtinti operacijų, kurių klientas pats neinicijavo.
• Tikrinkite patys: Jei sulaukėte įtartino skambučio, geriausia taktika yra nedelsiant nutraukti pokalbį. Jei kyla abejonių, su banku susisiekite patys naudodami tik oficialioje svetainėje nurodytus kontaktus, o ne tuos, kuriuos pateikia skambinantis asmuo.
• Vertinkite veiksmus, ne platformą: Sukčiavimo rizika nepriklauso nuo programėlės tipo. Svarbiausia vertinti ne tai, kur gaunate skambutį, o tai, kokius veiksmus jūsų prašoma atlikti.

Ekspertai pabrėžia, kad vien numerio kilmė (lietuviškas ar užsienio) neturėtų būti pagrindinis patikimumo kriterijus. Kritinis vertinimas ir budrumas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, padedančiomis išvengti finansinių nuostolių, nepriklausomai nuo to, kokia ryšio priemonė naudojama.

Šaltinis: ELTA