Spalio 10-oji Vilniuje: Miko Petrausko opera „Birutė“

1906 m. spalio 10 d. Vilniuje parodyta Miko Petrausko „Birutė“, Lietuvos muzikos istorijoje vadinama pirmąja lietuviška opera. Šis pastatymas vyko lietuvių kultūrinio gyvenimo atgimimo laikotarpiu, kai lietuvių kalba ir savita scenos kultūra vis tvirčiau reiškėsi viešumoje. Norint suprasti šios datos svarbą, svarbu atskirti pirmąjį parodymą nuo vėlesnių operos pastatymų ir sukakčių minėjimų.

Ką žinome apie 1906 m. spalio 10-ąją

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kaupia Lietuvos scenos menų istorijos rinkinius. Tačiau jo pateikta bendra informacija apie muziejaus veiklą pati savaime nepatvirtina konkrečios „Birutės“ pastatymo datos ar aplinkybių. Todėl datos ir kūrinio statuso teiginiai turi būti tikrinami pagal muziejaus arba kitus autoritetingus Lietuvos muzikos istorijos šaltinius.

Pagal Lietuvos muzikos istorijoje įsitvirtinusį apibūdinimą, „Birutė“ laikoma pirmąja lietuviška opera, o jos pirmasis pastatymas siejamas su Vilniumi ir 1906 m. spalio 10 d. Šią datą reikia suprasti kaip kūrinio parodymo istorijos atskaitos tašką, o ne painioti su vėlesniais atnaujinimais, sceninėmis versijomis ar jubiliejiniais renginiais.

„Pirmoji lietuviška opera“ nusako kūrinio vietą nacionalinės muzikos istorijoje. Šis apibūdinimas savaime nereiškia, kad iki tol lietuvių muzikinėje kultūroje nebuvo dainų, chorų, sceninių veikalų ar kitų muzikos formų. „Birutė“ žymi svarbų žingsnį kuriant lietuvišką operos repertuarą.

Mikas Petrauskas ir lietuviškos operos pradžia

Kompozitorius Mikas Petrauskas (1873–1937) buvo vienas ryškių ankstyvosios profesionaliosios lietuvių muzikos kūrėjų. Jo reikšmė siejama ne tik su „Birute“, bet ir su darbu kuriant lietuvišką muzikinę sceną tuo metu, kai tautinio kultūrinio gyvenimo plėtra įgijo ypatingą svarbą.

Opera leidžia lietuvių kalbai ir muzikai veikti kartu didelės apimties sceniniame kūrinyje. Dėl to „Birutės“ istorija svarbi ir kaip pasakojimas apie kompozitorių, ir kaip dalis platesnio siekio kurti lietuvišką profesionalųjį meną. Kūrinio istorinis svoris kyla iš šios vietos kultūros raidoje, o ne vien iš to, kad tai buvo pirmasis toks veikalas.

Kodėl Vilniaus pastatymas svarbus

Vilnius buvo svarbi lietuvių kultūrinio gyvenimo vieta, kurioje telkėsi kūrėjai, atlikėjai ir publika. „Birutės“ parodymas mieste susiejo lietuvišką operą su gyva sostinės scena ir platesne vieša kultūrine erdve. Tai suteikia Vilniui konkrečią vietą ne tik kūrinio geografijoje, bet ir Lietuvos operos istorijos pradžioje.

Pastatymo aplinkybes verta vertinti tik remiantis konkrečiais istoriniais įrašais: teatro ar muziejaus dokumentais, to meto spauda ir muzikos istorijos tyrimais. Vien bendras muziejaus aprašymas neatskleidžia, kur tiksliai vyko pirmasis parodymas, kas jį rengė ar kokia buvo tiksli sceninė sudėtis, todėl šių detalių čia neteigiu.

Kur šiandien ieškoti „Birutės“ istorijos

Norint pratęsti pažintį su opera, verta pradėti nuo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių bei viešai skelbiamos medžiagos apie Lietuvos teatro ir muzikos istoriją: ltmkm.lt. Muziejaus svetainė yra vieta ieškoti istorinių dokumentų ir kontekstinės medžiagos, tačiau pateikta pagrindinė informacija nepatvirtina konkretaus „Birutės“ įrašo ar jo prieinamumo.

Garso ar sceninės versijos ieškokite Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei bibliotekų skaitmeniniuose kataloguose. Prieš dalydamiesi įrašu, patikrinkite jo pavadinimą, atlikimo datą ir tai, ar tai visas kūrinys, ištrauka, ar vėlesnė interpretacija. Taip pirmojo 1906 m. parodymo istorija išlieka atskirta nuo vėlesnių „Birutės“ sugrįžimų į sceną.

Šaltinis: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus