Sekundė aklojoje zonoje: dvi mirtys Lietuvos statybvietėse

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) 2026 metais gavo du pranešimus apie darbuotojus, mirtinai sužalotus atbuline eiga važiavusių sunkvežimių. Abu žuvusieji buvo pėstieji, patekę į transporto priemonių judėjimo zonas statybvietėse.

VDI teigimu, nelaimių riziką mažina ne vien vairuotojų instruktavimas, bet ir nuosekliai stiprinama saugos kultūra įmonėse. Darbdaviai turi fiziškai atskirti pėsčiųjų ir transporto maršrutus, tikrinti įspėjamuosius signalus, užtikrinti matomumą ir iš naujo vertinti riziką pasikeitus darbo sąlygoms.

Tekstą pagal VDI informaciją, paskelbtą per BNS, parengė mbites.lt redakcija. Inspekcija nagrinėjamus atvejus pateikė kaip perspėjimą visoms įmonėms, kurių teritorijose vienu metu juda darbuotojai ir sunkioji technika.

Du darbuotojai žuvo sunkvežimiams judant atbulomis

Pirmoji nelaimė įvyko kovo 30 dieną. UAB „K K“ vairuotojas A. L. statybvietėje išlipo iš vandenvežės kabinos ir pėsčiomis patraukė link frezos patikrinti vandens kiekio. Tuo metu subrangovo UAB „J H“ darbuotojo vairuojamas sunkvežimis važiavo atbuline eiga, kliudė šalia galinio rato buvusį vyrą ir jį mirtinai sužalojo.

VDI nurodo, kad šiuo atveju buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai dėl saugaus važiavimo atbuline eiga ir pareigos nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Antroji nelaimė užregistruota gegužės 22 dieną. UAB „G“ statybininkas V. M. smėlėtu statybvietės keliu ėjo pasižiūrėti betonavimo darbų. Tuo pačiu keliu jo link atbulomis važiavo grunto pakrauti vykęs UAB „R“ sunkvežimis. Transporto priemonė darbuotoją partrenkė ir mirtinai sužalojo.

Liudininkai nurodė, kad statybvietėje buvo triukšminga, o sunkvežimio atbulinės eigos garsinis signalas neveikė arba jo nebuvo galima išgirsti. Minkštu ir klampiu keliu vairuotojas važiavo greičiau, kad sunkvežimis neužklimptų.

Aklosios zonos ir bendri judėjimo keliai

Abiejų nelaimių aukos transporto priemonių nevairavo. Pasak VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus Sauliaus Balčiūno, dėl to vidaus eismo sauga negali būti vertinama tik iš vairuotojo perspektyvos.

Pavojus kyla pėstiesiems, kurie gali patekti į akląją zoną, neišgirsti įspėjamojo signalo arba neturėti nuo transporto atskirto maršruto. Rizika didėja, kai siauroje ar triukšmingoje teritorijoje susikerta sunkvežimių, krautuvų, darbuotojų ir lankytojų srautai.

Vidinis įmonių transporto eismas turi būti suplanuotas dar prieš technikai pajudant. Vien ženklų ar instruktažo nepakanka, jeigu pėstysis vis tiek priverstas eiti tuo pačiu keliu, kuriuo manevruoja riboto matomumo transporto priemonės.

Darbdavių atsakomybė prasideda nuo eismo schemos

VDI išskiria konkrečias prevencijos kryptis:

• fiziškai atskirti pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimo srautus, kai tai įmanoma;
• įvertinti greitį, važiavimą atbuline eiga, krovinių pakrovimą, iškrovimą ir pervežimą;
• nustatyti, kuriose vietose trūksta matomumo, ženklinimo arba signalizavimo;
• reguliariai tikrinti garsinius ir kitus įspėjamuosius įrenginius bei nedelsiant šalinti gedimus;
• į rizikos vertinimą įtraukti vairuotojus, krovėjus, kitus darbuotojus ir lankytojus.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 17 straipsnyje numatyta, kad už saugaus eismo organizavimą įmonės teritorijoje atsako darbdaviui atstovaujantis arba jo įgaliotas asmuo.

Kai vienoje statybvietėje ar kitoje darbo vietoje veikia keli darbdaviai, sauga negali būti palikta atskirų rangovų nuožiūrai. Pagal įstatymo 30 straipsnį jie turi bendradarbiauti, koordinuoti veiksmus ir informuoti vieni kitus bei darbuotojus apie galimus pavojus, nepaisydami to, kuriai įmonei priklauso rizikos zonoje atsidūręs žmogus.

Darbuotojų pranešimai gali atskleisti pavojų

Darbuotojai turi laikytis nustatytų judėjimo maršrutų ir pranešti darbdaviui ar savo atstovams apie neveikiančius signalus, blogą matomumą bei pavojingai susikertančius srautus. Jų kasdienė patirtis gali parodyti rizikos vietas, kurių nepavyksta pastebėti rengiant eismo schemą.

Sunkių nelaimių padariniai gali tęstis ir pasibaigus tyrimui. Nukentėjusieji gali susidurti su negalia, potrauminiu stresu, finansiniu nesaugumu ir sunkumais grįždami į darbą. Psichologinių pasekmių gali patirti ir transporto priemonę valdęs darbuotojas, kiti įvykio dalyviai bei žuvusiojo šeima.

Profesinės rizikos vertinimas turi būti peržiūrimas padidėjus technikos ar pėsčiųjų srautui, pakeitus eismo schemą, pradėjus vežti kitokių gabaritų krovinius arba suprastėjus matomumui. VDI ragina kartu konsultuotis su darbuotojais ir kiekvieną signalizavimo sistemos sutrikimą pašalinti dar prieš transporto priemonei grįžtant į darbo zoną.

Šaltinis: BNS