Saulės užtemimas Lietuvoje: miestų laikai ir akių apsauga

Likus trims dienoms iki 2026 m. rugpjūčio 12 d. Saulės užtemimo, stebėtojams Lietuvoje jau verta pasirinkti vietą ir pasirūpinti tinkama akių apsauga. Lietuvoje bus matoma tik dalinė fazė, prasidėsianti vakare prieš pat Saulės laidą, todėl svarbiausi veiksniai bus neužstotas vakarų horizontas ir valandinė debesuotumo prognozė.

Kada dalinė fazė prasidės Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje

Pagal rugpjūčio 9 d. atskirai patikrintus „Time and Date“ vietovių duomenis, dalinė fazė Lietuvos miestuose prasidės skirtingu laiku. Lentelėje pateiktas Rytų Europos vasaros laikas (EEST), suapvalintas iki minutės.

Tai nėra visos dalinės fazės trukmė. Saulė Lietuvoje nusileis dar nepasibaigus užtemimui, todėl realus stebėjimo langas bus trumpas: Vilniuje – maždaug 20 minučių, Kaune – apie pusvalandį, o Klaipėdoje – beveik 50 minučių.

Tikslus paskutinio matomo momento laikas priklausys nuo stebėjimo taško aukščio, reljefo, pastatų, medžių ir atmosferos sąlygų. Net kelių kilometrų atstumas mieste gali pakeisti praktinį stebėjimo langą, jeigu vakarų kryptimi horizontą užstoja namai ar miškas.

Užtemimas bus visiškas tik siauroje jo kelio juostoje už Lietuvos ribų. Lietuvoje jo negalima vadinti visišku: čia matysis dalinai Mėnulio uždengtas Saulės diskas, leidžiantis vakarų pusėje.

Geriausia vieta – su visiškai atviru vakarų horizontu

Į stebėjimo vietą verta atvykti bent 30–45 minutėmis anksčiau. Saulė tuo metu bus labai žemai, todėl net tolimas miškas, kalva ar daugiabučių eilė gali paslėpti reiškinį dar iki astronominio Saulės nusileidimo.

Tinkamiausios vietos požymiai:

• vakarų ir šiaurės vakarų kryptimi nėra pastatų, medžių ar kalvų;
• horizontas matomas beveik iki pat žemės linijos;
• stebėjimo vietoje galima saugiai stovėti, nesustojant kelkraštyje;
• pasirinktas atsarginis taškas, jeigu pagrindinę vietą uždengtų debesys.

Pajūryje atviras horizontas suteiks ilgesnį praktinį stebėjimo laiką, tačiau debesuotumas virš jūros gali greitai keistis. Miestuose aukštesnė vieta padeda tik tada, kai joje leidžiama ir saugu būti.

Paprasti akiniai nuo saulės akių neapsaugo

NASA pabrėžia, kad tiesiogiai žiūrėti į Saulę galima tik per specialiai Saulės stebėjimui skirtus filtrus. Įprasti akiniai nuo saulės, net labai tamsūs ar sudėti keliomis poromis, nėra pakankama apsauga.

Renkantis Saulės stebėjimo akinius verta ieškoti patikimo gamintojo ir nuorodos į ISO 12312-2 reikalavimus. Prieš naudojimą filtrą reikia apžiūrėti: subraižytų, pradurtų, atšokusių ar kitaip pažeistų akinių naudoti negalima. Vaikams akinius turėtų uždėti ir jų padėtį patikrinti suaugusysis.

Į Saulę negalima žiūrėti per nefiltruotus žiūronus, teleskopą, fotoaparato objektyvą ar kitą optinį prietaisą. Saulės stebėjimo akiniai po tokiu prietaisu nepadeda: sukoncentruota šviesa gali pažeisti filtrą ir akis. Optikai būtinas konkrečiam prietaisui skirtas, tvirtai priešais jo priekinę angą sumontuotas Saulės filtras.

Kadangi Lietuvoje visiškos fazės nebus, apsauginių akinių stebėjimo metu nusiimti negalima.

Debesuotumą verta tikrinti tą pačią popietę

Trijų dienų prognozė padeda planuoti, tačiau žemus debesis ir pragiedrulių laiką patikimiau parodys naujausia valandinė prognozė. Rugpjūčio 12-osios popietę reikėtų palyginti bent kelių artimų vietovių debesuotumą nuo 20 iki 22 valandos.

Svarbu vertinti ne vien kritulių tikimybę. Užtemimą gali visiškai paslėpti ir plonas debesų sluoksnis ties vakarų horizontu, nors stebėjimo vietoje nelyja. Paskutinis praktiškas patikrinimas laukia rugpjūčio 12 d. popietę: valandinė debesuotumo prognozė parodys, ar verta likti pasirinktame taške, ar važiuoti ten, kur vakarų kryptimi numatoma daugiau pragiedrulių.

Šaltinis: NASA