Rusijos tranzitas per Lietuvą: siūloma 6 valandų riba

Beveik 13 tūkst. lengvųjų automobilių su Rusijos registracijos numeriais 2025 metais kirto Lietuvą naudodamiesi supaprastinto tranzito dokumentais. Tais pačiais metais užfiksuoti 1 493 tranzito režimo pažeidimai – daugiau nei keturis kartus daugiau negu 2024-aisiais, kai jų buvo 360.

Šiais Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis savo pasiūlymą grindžia Seimo narys Arvydas Anušauskas. Jis įregistravo pataisas, pagal kurias įprastinis tiesioginio tranzito per Lietuvą kontrolės terminas būtų šešios valandos. Tai kol kas yra pasiūlymas, o ne galiojanti tvarka.

Tekstą parengė mbites.lt redakcija pagal 2026 m. rugpjūčio 17 d. BNS išplatintą Seimo nario pranešimą.

Siūloma šešių valandų įprastinė kontrolė

Pataisos būtų taikomos Rusijos Federacijos piliečiams, su supaprastinto tranzito dokumentais vykstantiems tarp pagrindinės Rusijos teritorijos ir Kaliningrado srities. Šešios valandos būtų nustatytos kaip įprastinis laikas tiesiogiai kirsti Lietuvą, o ne kaip automatiškai kiekvienu atveju taikoma absoliuti riba.

Kontrolę siūloma vykdyti naudojant jau turimą automatizuotą transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo infrastruktūrą. Ji leistų fiksuoti automobilio tranzito pradžią, pabaigą ir galimus nukrypimus nuo nustatyto maršruto.

Anušausko teigimu, asmeniniai reikalai ar kelionės į kitus Lietuvos miestus nebūtų laikomi objektyvia priežastimi užtrukti ilgiau. Taigi pagrindinis praktinis pokytis būtų griežčiau apibrėžtas tiesioginės kelionės laikas ir jos maršruto kontrolė.

Dabartinė 24 valandų riba liktų išimtims

Registruotu projektu vienašališkai nekeičiamas 2003 metų Europos Sąjungos reglamente nustatytas maksimalus 24 valandų tranzito terminas. Pagal siūlomą modelį šešios valandos taptų nacionaliniu įprastinės kontrolės standartu, tačiau dėl objektyvių aplinkybių kelionė galėtų trukti ilgiau – iki ES leidžiamos 24 valandų ribos.

Projekte nurodomos tokios išimtys kaip transporto priemonės gedimas, eismo įvykis, eilė pasienyje ar ekstremalios oro sąlygos. Vadinasi, viršytas šešių valandų terminas savaime nebūtinai reikštų pažeidimą: pirmiausia turėtų būti vertinama užtrukimo priežastis.

Tai atskiria du skirtingus Anušausko siūlymus. Nacionaliniu projektu būtų įtvirtintas šešių valandų įprastinės kontrolės terminas, o ES lygmeniu jis ragina siekti, kad šešios valandos ateityje taptų maksimaliu terminu visoje Europos Sąjungoje.

Pažeidimų skaičius išaugo nuo 360 iki 1 493

VSAT duomenimis, 2024 metais nustatyta 360 pažeidimų, o 2025 metais – 1 493. Absoliutus padidėjimas siekia 1 133 atvejus, o bendras skaičius per metus išaugo daugiau nei keturis kartus.

Vis dėlto pateikta statistika neatskleidžia pažeidimų pobūdžio, jų sunkumo ar to, kiek atvejų teko tiems patiems keliautojams. Taip pat nepateiktas palyginamas visų 2024 ir 2025 metų kelionių skaičius, todėl vien iš šių duomenų negalima apskaičiuoti, kaip pasikeitė pažeidimų dalis tarp visų tranzito atvejų.

Pranešime nurodyti beveik 13 tūkst. automobilių su Rusijos numeriais yra 2025 metų transporto priemonių rodiklis. Jo nereikėtų automatiškai laikyti keliautojų ar visų išduotų supaprastinto tranzito dokumentų skaičiumi.

Pakeitimas paliestų STD turinčius Rusijos piliečius

Siūlymas skirtas ne visoms Rusijos piliečių kelionėms Lietuvoje, o supaprastinto tranzito dokumentais vykdomam tiesioginiam tranzitui tarp Rusijos ir Kaliningrado srities. Būtent šių keliautojų transporto priemonių judėjimas būtų vertinamas pagal šešių valandų standartą ir leidžiamas objektyvias išimtis.

Pataisų formuluotė, kaip ji pristatyta pranešime, nekeistų teisės dėl pagrįstų aplinkybių pasinaudoti ilgesniu laikotarpiu. Tačiau nukrypimas asmeniniais tikslais nebūtų prilygintas gedimui, avarijai, pasienio eilei ar ekstremalioms oro sąlygoms.

Pirmiausia spręs Seimas, vėliau siūloma ES peržiūra

Kad šešių valandų standartas pradėtų galioti Lietuvoje, pataisoms dar turi pritarti Lietuvos Respublikos Seimas. Pranešime nepateikiama informacijos apie projekto svarstymo ar balsavimo datas, todėl dabartinė tranzito tvarka kol kas nesikeičia.

Anušauskas taip pat kreipėsi į premjerą Mindaugą Sinkevičių bei užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrus. Vyriausybės prašoma įvertinti faktinės kontrolės efektyvumą, derinti bendrą poziciją su Latvija, Estija, Lenkija ir kitomis suinteresuotomis valstybėmis bei siūlyti Europos Komisijai peržiūrėti ES reglamentą.

Jeigu Seimas priimtų pateiktas nacionalines pataisas, numatyta jų įsigaliojimo data būtų 2027 m. sausio 1-oji.

Šaltinis: BNS