Rugsėjo 8-oji: kodėl raštingumas šiandien yra ir skaitmeninis

Rugsėjo 8-ąją minima Tarptautinė raštingumo diena primena, kad gebėjimas skaityti ir rašyti tebėra būtinas, tačiau šiuolaikiniame gyvenime jo nebepakanka. Norint suprasti viešųjų paslaugų instrukcijas, saugiai naudotis elektronine bankininkyste ar įvertinti internete paskelbtą informaciją, reikia ir informacinio, medijų bei skaitmeninio raštingumo.

Autorius – mbites.lt redakcija. Publikuota 2026 m. rugsėjo 8 d.

Tarptautinė raštingumo diena minima nuo 1967 metų

Tarptautinės raštingumo dienos istorija prasidėjo tarptautinei bendruomenei vis daugiau dėmesio skiriant švietimui ir galimybei mokytis. UNESCO duomenimis, ši diena kasmet minima rugsėjo 8-ąją nuo 1967 metų. Jos paskirtis – pabrėžti raštingumo svarbą žmonėms ir visuomenėms.

Datos reikšmė neapsiriboja simboliniu įrašu kalendoriuje. Ji padeda priminti, kad raštingumas susijęs su žmogaus galimybe savarankiškai priimti sprendimus, dalyvauti visuomenės gyvenime, mokytis ir suprasti informaciją, nuo kurios priklauso kasdieniai pasirinkimai.

Trumpa raštingumo sampratos raida:

• 1967 metai – pradedama kasmet minėti Tarptautinė raštingumo diena.
• Ilgą laiką daugiausia dėmesio skiriama gebėjimui skaityti, rašyti ir suprasti tekstą.
• Plintant televizijai ir kitoms masinės komunikacijos priemonėms, svarbesnis tampa medijų turinio vertinimas.
• Interneto ir elektroninių paslaugų laikotarpiu raštingumas apima informacijos paiešką, duomenų apsaugą ir saugų technologijų naudojimą.
• Dirbtinio intelekto kuriamo turinio eroje didėja poreikis tikrinti ne tik šaltinį, bet ir teiginio pagrindą, datą bei pirminį kontekstą.

UNESCO vaidmuo – išlaikyti raštingumą pasaulio darbotvarkėje

UNESCO Tarptautinę raštingumo dieną sieja su raštingumo svarba tiek atskiram žmogui, tiek visai visuomenei. Organizacija šią datą naudoja kaip progą atkreipti dėmesį į mokymosi galimybes ir raštingumo reikšmę žmogaus savarankiškumui.

Ši istorinė perspektyva svarbi ir technologiškai pažengusioms visuomenėms. Net kai žmogus sklandžiai perskaito tekstą, jis gali susidurti su sunkumais aiškindamasis sudėtingą institucijos pranešimą, atskirdamas reklamą nuo redakcinio turinio arba vertindamas socialiniuose tinkluose plintantį teiginį.

Todėl raštingumas nėra vien vaikystėje įgytas ir kartą visam laikui užbaigtas gebėjimas. Keičiantis informacijos pateikimo būdams, elektroninėms paslaugoms ir sukčiavimo metodams, tenka nuolat mokytis naujų veiksmų bei vertinimo principų.

Kuo skiriasi tradicinis, informacinis, medijų ir skaitmeninis raštingumas

Šios sąvokos yra susijusios, tačiau jų nereikėtų vartoti kaip visiškai tapačių.

Tradicinis raštingumas – gebėjimas skaityti, rašyti ir suprasti parašyto teksto prasmę. Kasdienybėje jis reikalingas pildant prašymą, skaitant vaisto informacinį lapelį, sutartį ar savivaldybės pranešimą.

Informacinis raštingumas – gebėjimas suprasti, kokios informacijos reikia, ją surasti, palyginti ir įvertinti. Pavyzdžiui, žmogus neapsiriboja pirmu paieškos rezultatu, o patikrina, kas paskelbė informaciją, kada ji atnaujinta ir kokiais duomenimis grindžiama.

Medijų raštingumas padeda suprasti, kaip kuriamas ir platinamas žiniasklaidos bei socialinių platformų turinys. Jis svarbus atpažįstant reklamą, nuomonę, satyrą, iš konteksto ištrauktą vaizdo įrašą ar emocijomis paremtą antraštę.

Skaitmeninis raštingumas apima gebėjimą naudotis įrenginiais ir elektroninėmis paslaugomis, valdyti paskyras, saugoti asmens duomenis bei suvokti skaitmeninės aplinkos rizikas. Tai ne vien mokėjimas paspausti tinkamą mygtuką. Svarbu suprasti ir galimas savo veiksmo pasekmes, todėl aktuali ir skaitmeninė higiena.

Šie gebėjimai veikia kartu. Norint perskaityti elektroniniu paštu atsiųstą pranešimą reikia tradicinio raštingumo, patikrinti jo siuntėją – informacinio, atpažinti manipuliacinį pateikimą – medijų, o saugiai prisijungti prie paslaugos – skaitmeninio raštingumo.

Kaip išplėstas raštingumas veikia Lietuvos gyventojų kasdienybę

Viešosios paslaugos vis dažniau pasiekiamos internetu. Elektroninėje sistemoje gali tekti pasirinkti tinkamą paslaugą, perskaityti jos sąlygas, pateikti dokumentą ir suprasti gautą atsakymą. Vien techninio gebėjimo prisijungti nepakanka, jei neaišku, ką reiškia instrukcija arba kokius duomenis saugu pateikti.

Elektroninėje bankininkystėje raštingumas tampa ir saugumo priemone. Suklastotas pranešimas gali mėgdžioti banko stilių, raginti veikti skubiai ir pateikti nuorodą į panašiai atrodančią svetainę. Tokiu atveju svarbu ne vykdyti pranešimo nurodymus, o savarankiškai atsidaryti oficialią banko programėlę ar svetainę.

Panašių gebėjimų reikia skaitant naujienas. Internete rastas tekstas gali būti senas, paremtas anoniminiais teiginiais arba pristatytas be pirminio konteksto. Nuotrauka taip pat nebūtinai rodo antraštėje minimą įvykį – ji gali būti padaryta kitu laiku ar kitoje vietoje.

Keturi klausimai prieš pasitikint interneto šaltiniu

• Kas paskelbė informaciją ir ar aiškiai nurodytas jos autorius arba institucija?
• Kada turinys paskelbtas ar atnaujintas, ar nurodyta data atitinka aptariamą įvykį?
• Ar pateikiama nuoroda į pirminį dokumentą, tyrimą, teisės aktą arba oficialų pranešimą?
• Ar tą patį esminį faktą galima rasti kitame patikimame ir nepriklausomame šaltinyje?

Jeigu teiginys skatina nedelsiant pervesti pinigus, atskleisti prisijungimo duomenis ar apeiti įprastą procedūrą, verta sustoti. Skuba ir baimė dažnai naudojamos tam, kad žmogus nespėtų patikrinti informacijos.

Skaitmeninis raštingumas nėra vien technologijų išmanymas

Žmogus gali puikiai naudotis telefonu, bet nepatikrinti programėlei suteikiamų leidimų. Jis gali mokėti dalytis įrašu socialiniame tinkle, tačiau nepastebėti, kad tekste nėra autoriaus, datos ar patikrinamų šaltinių. Techninis greitis savaime negarantuoja kritiško vertinimo.

Kita vertus, atsargumas neturėtų virsti nepasitikėjimu visa internete pateikiama informacija. Naudingesnis įprotis – ieškoti aiškių požymių: kas kalba, kuo remiasi, kada informacija paskelbta ir ar ją galima patikrinti. Oficialus institucijos puslapis gali padėti patvirtinti paslaugos tvarką, o pirminis dokumentas – tiksliau suprasti viešai aptariamą sprendimą.

Tarptautinė raštingumo diena išlaiko savo pirminę prasmę, tačiau jos kontekstas plečiasi. Rugsėjo 8-oji šiandien primena ne tik teisę ir galimybę mokytis skaityti bei rašyti, bet ir būtinybę orientuotis informacijos gausoje. Kasdienis klausimas tapo platesnis: ne vien ar perskaitėme tekstą, bet ir ar supratome, kas jį sukūrė, kokiu tikslu ir ar juo saugu remtis.

Šaltinis: UNESCO