Rugsėjo 2-oji: JAV pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę

1991 m. rugsėjo 2 d. Jungtinės Amerikos Valstijos, vadovaujamos prezidento George’o H. W. Busho, pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvai tai buvo svarbus žingsnis grįžtant į visavertę tarptautinę diplomatiją, tačiau ne valstybingumo pradžia: JAV Lietuvą pirmą kartą pripažino dar 1922 m., o sovietinės okupacijos metais nelaikė jos prievartinio įtraukimo į Sovietų Sąjungą teisėtu.

Parengė „mbites.lt“ redakcija pagal JAV valstybės departamento Istoriko biuro skelbiamą diplomatinių santykių istoriją.

Trumpai apie esmę

• 1922 m. JAV pirmą kartą pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
• Sovietinės okupacijos metais JAV nepripažino Lietuvos aneksijos teisėtumo.
• 1991 m. rugsėjo 2 d. JAV pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.
• Šis sprendimas atvėrė kelią visaverčiams tarpvalstybiniams ir diplomatiniams ryšiams atkurti.

Ką Lietuvai reiškė 1991 m. rugsėjo 2-oji

JAV sprendimas buvo reikšmingas pirmiausia praktine diplomatijos prasme. Lietuva jau buvo paskelbusi atkurianti nepriklausomą valstybę, tačiau jai reikėjo kitų valstybių pripažinimo, kad galėtų veikti kaip visavertė tarptautinės sistemos dalyvė. Iki tarptautinio pripažinimo taikų Baltijos valstybių nepriklausomybės siekį ryškiai simbolizavo Baltijos kelias.

Taip pat skaitykite: 1991 m. rugsėjo 11-oji: Lietuvos diplomatinių ryšių aušra

Tarptautinis pripažinimas sudarė sąlygas oficialiai atkurti diplomatinius santykius, keistis diplomatiniais atstovais, sudaryti tarpvalstybinius susitarimus ir plėtoti tiesioginį politinį bendradarbiavimą. Jis taip pat stiprino Lietuvos galimybes įsitvirtinti tarptautinėse organizacijose bei dalyvauti daugiašalėje diplomatijoje savo vardu.

JAV, kaip viena įtakingiausių pasaulio valstybių, suteiktas pripažinimas turėjo didelę politinę reikšmę. George’o H. W. Busho administracijos sprendimas rodė, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas vertinamas kaip realus ir tarptautiniu mastu pripažįstamas politinis faktas.

Vis dėlto JAV sprendimas Lietuvos valstybės nesukūrė. Jis pripažino atkurtą nepriklausomybę ir padėjo pereiti nuo ilgai gintos teisinio valstybės tęstinumo pozicijos prie įprastų, praktiškai veikiančių diplomatinių santykių.

1922 m. pripažinimas buvo pirmasis diplomatinis atskaitos taškas

JAV valstybės departamento Istoriko biuras nurodo, kad Jungtinės Valstijos Lietuvos nepriklausomybę pirmą kartą pripažino 1922 m. Šis sprendimas priklausė laikotarpiui, kai po Pirmojo pasaulinio karo atkurta Lietuvos Respublika siekė tarptautinio pripažinimo ir kūrė diplomatinių ryšių tinklą.

Šio istorinio sluoksnio negalima sutapatinti su 1991 m. sprendimu. 1922 m. JAV pripažino nepriklausomą Lietuvos valstybę, kuri jau buvo atkūrusi savo institucijas ir siekė įsitvirtinti to meto tarptautinėje sistemoje.

Pripažinimas padėjo formuoti oficialius Lietuvos ir JAV tarpvalstybinius santykius. Jis reiškė, kad Lietuvos Respublika laikoma savarankišku tarptautinės teisės subjektu, galinčiu palaikyti diplomatinius ryšius ir veikti nepriklausomai nuo kitų valstybių.

Todėl 1922 m. yra svarbi ne vien protokolinė data. Ji parodo, kad JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių istorija prasidėjo gerokai anksčiau negu 1991 m., o po sovietinės okupacijos buvo atkuriami jau egzistavę ryšiai.

Aneksijos nepripažinimas saugojo valstybės tęstinumo principą

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvą, JAV nepripažino prievartinio šalies įtraukimo į Sovietų Sąjungą teisėtumo. Ši politika tapo jungtimi tarp iki okupacijos veikusios Lietuvos Respublikos ir nepriklausomybę atkūrusios valstybės.

Aneksijos nepripažinimas nereiškė, kad Lietuva tuo laikotarpiu galėjo savo teritorijoje laisvai vykdyti valstybės valdžią. Sovietų Sąjunga faktiškai kontroliavo šalį, todėl reikia skirti du lygmenis: faktinę okupacinę kontrolę ir Lietuvos valstybės teisinį tęstinumą.

Tarptautinėje teisėje nepripažinimo pozicija buvo svarbi todėl, kad neleido sovietinės aneksijos laikyti neginčijamu ir teisėtu suvereniteto perdavimu. JAV požiūriu, Lietuva nebuvo teisėtai tapusi Sovietų Sąjungos dalimi vien todėl, kad Maskva ją kontroliavo.

Šis skirtumas padeda suprasti ir 1991 m. formuluotę. Kalbama ne apie visiškai naujos Lietuvos valstybės atsiradimą, o apie nepriklausomybės atkūrimo pripažinimą. Lietuvos Respublika rėmėsi valstybės tęstinumu, o ne teiginiu, kad jos valstybingumas prasidėjo žlugus sovietinei santvarkai.

Nepripažinimo politika taip pat išlaikė Lietuvos klausimą diplomatiniame ir teisiniame lauke. Nors praktiniai tarpvalstybiniai ryšiai okupacijos sąlygomis buvo smarkiai apriboti, ankstesnis Lietuvos tarptautinis statusas nebuvo laikomas teisėtai panaikintu.

1991 m. sprendimas atkūrė praktinį diplomatijos veikimą

1991 m. rugsėjo 2 d. pripažinimas priklausė kitokioms aplinkybėms nei 1922 m. Lietuvos institucijos jau veikė atkurtos nepriklausomybės pagrindu, tačiau tebebuvo svarbu, kaip į šį procesą reaguos užsienio valstybės ir Sovietų Sąjunga.

JAV sprendimas reiškė, kad Vašingtonas gali pereiti nuo dešimtmečius išlaikytos aneksijos nepripažinimo politikos prie tiesioginių ir visaverčių santykių su nepriklausomybę atkūrusia Lietuvos Respublika. Tai buvo ne ankstesnio pripažinimo paneigimas, o praktinis jo tęsinys pasikeitus politinėms aplinkybėms.

Pripažinimas savaime neišsprendė visų saugumo, ekonomikos ar kariuomenės buvimo klausimų. Tačiau jis suteikė aiškų diplomatinį pagrindą Lietuvai savarankiškai derėtis, atstovauti savo interesams ir kurti santykius su kitomis valstybėmis kaip lygiateisei partnerei.

Šios datos reikšmę geriausiai atskleidžia trijų istorinių sluoksnių seka:

• 1922 m. JAV pripažino nepriklausomą Lietuvos Respubliką;
• 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, JAV nepripažino aneksijos teisėtumo;
• 1991 m. rugsėjo 2 d. JAV pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę ir atvėrė kelią normaliems diplomatiniams santykiams.

Taigi Lietuvos valstybės tęstinumas ir diplomatinių ryšių atkūrimas yra susiję, bet nevienodi dalykai. Tęstinumas aiškina, kodėl Lietuva laikė save iki okupacijos egzistavusios respublikos tęsėja. 1991 m. pripažinimas parodo, kaip ši teisinė ir politinė pozicija vėl virto kasdien veikiančiais tarpvalstybiniais santykiais.

Šaltinis: JAV valstybės departamento Istoriko biuras