Lietuvoje 350 eurų pirmokui – tik išlaidų pradžia

350 eurų – mažiausia suma, kurios 2026 metais gali prireikti šeimai ruošiant pirmoką mokyklai. Tačiau šis „Swedbank“ Finansų instituto įvertis apima tik taupiai pasirinktą pradinį krepšelį. Būreliai, kišenpinigiai, transportas ir mokslo metais atsirandančios nenumatytos reikmės šeimos biudžetą veiks gerokai ilgiau nei rugsėjį.

BNS paskelbtame komentare Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius pabrėžia, kad didžiausią spaudimą sukuria ne viena brangi prekė. Per trumpą laiką sutampa keli vienkartiniai pirkiniai ir prasideda nauji mėnesiniai įsipareigojimai.

350 eurų riba apima tik taupiausią startą

Mažiausią pirmoko krepšelį galima surinkti renkantis pigiausias prekes ir pasinaudojant nuolaidomis. Didžiausia jo dalis tenka aprangai ir avalynei: mokyklinė uniforma, priklausomai nuo komplektacijos, gali kainuoti apie 200 eurų, o sportinė apranga, šokių bateliai ir klasės avalynė – dar 50–205 eurus.

Kuprinei ir kanceliarinėms priemonėms gali prireikti maždaug 50 eurų. Per didesnes išpardavimo akcijas suma gali mažėti iki kiek daugiau nei 40 eurų, tačiau metams reikalingos pratybos atsieina dar apie 50 eurų.

Šių sumų nereikėtų laikyti universaliu kainoraščiu ar vidutine visų šeimų sąskaita. Galutinė kaina priklauso nuo jau turimų daiktų, mokyklos reikalavimų, pasirinktos komplektacijos ir pritaikytų nuolaidų.

Būreliai ir kišenpinigiai išlaidas pratęsia iki vasaros

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros apklausoje 84 proc. šeimų nurodė už vieno vaiko būrelį per mėnesį linkusios mokėti iki 50 eurų. Šimtą eurų ar daugiau mokėjo 3 proc. apklaustųjų. Vis dėlto mokamo būrelio išlaidų negalima priskirti kiekvienai šeimai – 44,92 proc. mokinių lanko nemokamas bendrojo ugdymo mokyklų veiklas.

Prie periodinių mokėjimų prisideda kišenpinigiai. „Swedbank“ 2026 metų tyrime 7–10 metų vaikams dažniausiai nurodytas 16–30 eurų mėnesio intervalas, 11–15 metų vaikams – 31–50 eurų, o 16–19 metų jaunuoliams – 51–100 eurų. Atitinkamai šiuos intervalus pasirinko 28, 29 ir 35 proc. tėvų.

Jaunesni vaikai kišenpinigius dažniausiai naudoja saldumynams ir užkandžiams: taip elgiasi 59 proc. 7–10 metų ir 68 proc. 11–15 metų vaikų. Tarp 16–19 metų jaunuolių labiau išsiskiria pramogos, kurioms pinigus leidžia 43 proc. respondentų.

Transporto kainos priklauso nuo miesto

Vienos visoje Lietuvoje galiojančios moksleivio bilieto kainos nėra. Kaune mėnesinis elektroninis bilietas su 80 proc. lengvata kainuoja 5,60 euro, Vilniuje 30 dienų bilietas su tokia pačia lengvata – 7,60 euro. Vilniaus 1–4 klasių mokiniams metinis „Pradinuko bilietas“ kainuoja 10 eurų.

Šie tarifai yra miestų pavyzdžiai, o ne nacionalinis vidurkis. Automobiliu vežamų vaikų kelionės išlaidos priklauso nuo atstumo, automobilio, gyvenamosios vietos ir važiavimo dažnio, todėl šaltinyje jos neapibendrinamos viena suma.

Papildomą srautą gali sudaryti vadinamieji klasės fondai ir kitos smulkios reikmės. Tėvų finansinė parama mokyklai yra savanoriška, o vadovėliai, pažintinė veikla ir dalis kitų ugdymo reikmių finansuojami valstybės. Kadangi rinkliavų dydžių šaltinis nepateikia, jų negalima įtraukti kaip visoms šeimoms vienodai tenkančios išlaidos.

Rugsėjis patikrina šeimos finansinį rezervą

Eurostato 2024 metų duomenimis, daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų negalėjo savo lėšomis padengti didesnių netikėtų išlaidų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 30 proc. Skurdo ar socialinės atskirties riziką Lietuvoje patyrė 25,8 proc. gyventojų, palyginti su 21 proc. ES vidurkiu.

Šie rodikliai neparodo, kad finansinį pažeidžiamumą sukelia pasirengimas mokyklai. Jie atskleidžia ribotą dalies namų ūkių rezervą, todėl net iš anksto numatomas rugsėjo išlaidų šuolis gali priversti mažinti būtiną vartojimą arba skolintis.

Brangiausios aklosios zonos išryškėja vėliau

Šeimos dažnai suplanuoja kuprinę ir uniformą, tačiau ne visą pasirinkto būrelio kainą. SEB tyrimo duomenimis, pusė tėvų vaikus leidžia į vieną mokamą būrelį, ketvirtadalis – į du, o 7 proc. – į tris. Vėliau gali prireikti inventoriaus, aprangos, muzikos instrumento, kostiumo, kelionių į varžybas ar pasirodymus.

Biudžetą gali paveikti ir vaiko liga: greta vaistų ar kitų papildomų pirkinių gali laikinai sumažėti vieno iš tėvų pajamos, jei tenka imti nedarbingumą slaugai. Lietuvos banko 2023 metų tyrime tarp pasirengimo mokyklai klaidų išskirti emociniai pirkiniai, apsipirkimas be plano ir paskutinę minutę.

Todėl Evaldas Stankevičius siūlo vertinti ne vien rugsėjo krepšelį, o visų mokslo metų pinigų srautą: atskirai suskaičiuoti vienkartines prekes, mėnesinius įsipareigojimus ir palikti rezervą inventoriui, išvykoms, ligai ar netikėtai prireikus pakeisti daiktą.

Šaltinis: BNS