Naujausios
Tryys žmonės dėvintys judesio fiksavimo kostiumus su sensoriais laiko žaislinius pistoletus filmavimo studijoje.

Klaipėdietės laiškas atvėrė duris į žaidimų industriją

Mėnesį nesulaukusi atsakymo Gabija Mineikytė jau manė, kad jos laiškas liko nepastebėtas. Tačiau netrukus klaipėdietę pasiekė kvietimas kalbėtis su visa Lenkijos animacijos studijos „Platige“ judesių sekimo komanda.

Praktikantų tuo metu studija neieškojo. Gabija pati rado jos elektroninio pašto adresą, prisistatė ir tiesiai paprašė galimybės mokytis – net jei iš pradžių tektų likti darbų užkulisiuose.

Taip vienas neprašytas laiškas tapo konkrečiu karjeros posūkiu: mėnesio praktika tarptautinėje studijoje, darbas prie žinomo žaidimo anonso ir vėliau gautas kvietimas į mokslinį judesių sekimo technologijų projektą Nyderlanduose.

Susidomėjimas prasidėjo nuo mokomojo vaizdo įrašo

Mineikytės kelias į šią nišinę sritį prasidėjo ne studijoje ar profesionalioje filmavimo aikštelėje. Internete pamačiusi mokomąjį vaizdo įrašą apie judesių nuskaitymo technologijas, ji ėmė savarankiškai gilintis į jų veikimą ir pritaikymą multimedijos produkcijoje.

Baigusi dvyliktą klasę, klaipėdietė pasirinko Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijas VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakultete. Universitetas suteikė prieigą prie profesionalios „MoCap“ judesių nuskaitymo studijos, virtualios produkcijos įrangos, naujos „Foley“ garsų įrašymo laboratorijos ir „LinkMenų fabrike“ esančios LED sienos.

Gabija pabrėžia, kad vien savarankiškai internete surastos informacijos nepakanka. Jos teigimu, profesiniam augimui reikalingas ryšys su dėstytojais ir industrijoje dirbančiais specialistais. Vienu tokių žmonių ji įvardija geometrinio modeliavimo dėstytoją dr. Roką Semėną, paskatinusį ją išeiti iš komforto zonos.

Klaipėdietės laiškas atvėrė duris į žaidimų industriją

„Platige“ duris atvėrė iniciatyva, o ne konkursas

Praktikos paieškos metu Mineikytė pasirinko konkrečią studiją – „Platige“, turinčią atskirą judesių sekimo departamentą. Ji nepildė oficialios paraiškos ir nekonkuravo paskelbtame atrankos procese, nes tokios atrankos tuo metu nebuvo.

„Tai buvo, kaip sakoma angliškai, cold email – be jokių paraiškų pildymo“, – savo sprendimą prisimena Gabija. Po pokalbio su komanda jai buvo pasiūlyta mėnesiui atvykti į studiją ir stebėti, kaip pažangios judesių sekimo sistemos naudojamos didelės komandos kuriamoje produkcijoje.

Baigiantis praktikai personalo darbuotoja paaiškino, kodėl į netikėtą laišką buvo atsakyta. Pasak Gabijos, perskaičiusi jos kreipimąsi darbuotoja paskambino komandai ir paprašė suteikti galimybę merginai, kuri taip atkakliai norėjo mokytis.

Penkiolikos valandų filmavimas ir „Tomb Raider“ anonsas

ELTA paskelbtame pranešime nurodoma, kad „Platige“ yra dirbusi su tokiais žaidimais kaip „The Witcher 4“, „Call of Duty: Black Ops 7“ ir „Tomb Raider: Catalyst“, taip pat su kino bei televizijos projektais. Praktikos metu Mineikytė prisidėjo prie 2027 metais laukiamo „Tomb Raider: Catalyst“ anonso.

Viena filmavimo diena truko daugiau kaip penkiolika valandų. Gabija pasakoja, kad toks darbas pareikalavo nuolatinio fizinio ir emocinio įsitraukimo, tačiau komanda ją vertino kaip kolegę ir stengėsi perduoti kuo daugiau praktinių žinių.

Klaipėdietės laiškas atvėrė duris į žaidimų industriją

Ši patirtis leido pamatyti ne vien techninę judesių sekimo pusę. Reikėjo dirbti komandoje, greitai mokytis filmavimo aikštelėje ir padėti specialistams visą ilgą darbo dieną – aplinkoje, kurioje klaidos ir delsimas veikia visą produkcijos procesą.

Po bakalauro studijų – kamerų technologijų bandymai Nyderlanduose

2026 metų birželį atsiėmusi bakalauro diplomą Mineikytė karjerą tęsia Nyderlanduose. Jos darbus ir sukauptą patirtį pastebėjęs Kanados mokslininkas dr. Carlosas Vilchisas pakvietė ją prisidėti prie projekto, kuriame lyginamas skirtingų kamerų sekimo technologijų stabilumas ir tinkamumas.

Šaltinis projektą pristato kaip pirmą tokį pasaulyje. Gabijos istorijoje tai dar vienas tos pačios sekos etapas: savarankiškas mokymasis padėjo atrasti kryptį, universitetinė aplinka suteikė įrangą ir specialistų ryšius, o tiesioginis laiškas – pirmąją tarptautinę galimybę.

Kartu ji neslepia, kad procesas buvo emociškai varginantis ir ne kartą kilo abejonių, ar jos tikslai nėra pernelyg dideli. „Jeigu dėstytojas mato iniciatyvą ir potencialą, dažnai atsiveria dar daugiau galimybių – jis kviečia prisidėti prie projektų arba duoda naudingų kontaktų“, – sako Mineikytė.

Šaltinis: ELTA

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!

Daugiau istorijų