Beveik 2 mlrd. JAV ginklams: ko siekia Lietuva

Lietuva beveik penktadalį gynybos pirkimų vykdo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, o bendra jų vertė artėja prie 2 mlrd. JAV dolerių. Finansų ministras Taurimas Valys pareiškė, kad šalis pasirengusi jungtis prie JAV gynybos įmonių tiekimo grandinių. Toks bendradarbiavimas galėtų atverti užsakymų Lietuvos gamintojams ir padėti pirkimus vykdyti greičiau, tačiau konkrečios įmonės, sutartys ar investicijų apimtis kol kas nepaskelbtos.

Parengė mbites.lt redakcija pagal BNS pateiktą informaciją.

Penktadalis gynybos pirkimų tenka JAV

T. Valys apie numatomą bendradarbiavimo kryptį kalbėjo susitikime su JAV ambasadore Lietuvoje Kara C. McDonald. Ministro teigimu, Lietuva yra didžiausia JAV ginklų pirkėja tarp Baltijos šalių.

Šie skaičiai patvirtina didelę JAV reikšmę Lietuvos kariniams pirkimams, bet savaime neparodo, kiek užsakymų galėtų tekti Lietuvos pramonei. Taip pat nepaskelbta, ar prisijungimas prie tiekimo grandinių pakeistų būsimų pirkimų iš JAV dalį arba bendrą jų vertę.

Ką reikštų dalyvavimas tiekimo grandinėse

Prisijungimas prie JAV gynybos įmonių tiekimo grandinių reikštų galimybę Lietuvos bendrovėms tiekti komponentus, medžiagas ar gamybai reikalingas paslaugas. Jeigu būtų sudarytos realios sutartys, tai galėtų kurti kvalifikuotas darbo vietas, didinti vietos pramonės kompetenciją ir dalį gynybai skiriamų lėšų paversti užsakymais Lietuvoje.

Tokia kryptis aktuali ir pačiai valstybei kaip pirkėjai. T. Valys tiekimo grandinių klausimą susiejo su siekiu, kad pirkimai iš JAV vyktų greičiau ir sklandžiau. Ar Lietuvos gamintojų įtraukimas iš tiesų sutrumpintų pristatymo ar aptarnavimo procesus, priklausytų nuo konkrečių projektų, gamybos vietos ir partneriams nustatytų reikalavimų.

Ministro pareiškimas žymi politinį pasirengimą bendradarbiauti, bet dar nėra susitarimas dėl gamybos ar investicijų. BNS pateiktoje informacijoje nenurodyta, kurios JAV bendrovės svarstytų partnerystę, kokias prekes ar paslaugas galėtų teikti Lietuvos įmonės ir kada prasidėtų konkretūs projektai.

Saugumo nauda ir ilgalaikė biudžeto atsakomybė

Finansų ministerijos vadovas patvirtino ketinimą toliau didinti krašto apsaugos finansavimą. Pasak jo, gynybai skiriama 5,4 proc. BVP. Praėjusių metų pradžioje Valstybės gynimo taryba nusprendė panašų – apie 5,5 proc. BVP – išlaidų lygį išlaikyti iki 2030 metų.

Toks finansavimas didina valstybės galimybes įsigyti ginkluotę ir stiprinti gynybinius pajėgumus, tačiau kartu reiškia ilgalaikius biudžeto įsipareigojimus. Lietuvos gamintojų dalyvavimas galėtų sustiprinti ekonominį šių išlaidų poveikį šalies viduje tik tada, jei politinį pareiškimą lydėtų užsakymai, gamybos ar aptarnavimo darbai.

Ko laukti toliau

Kitas apčiuopiamas etapas būtų konkrečių JAV partnerių, galimų Lietuvos tiekėjų, projektų terminų, reikalavimų ir finansavimo sąlygų paskelbimas. Būtent ši informacija leistų įvertinti galimą poveikį darbo vietoms, pirkimų spartai ir valstybės biudžetui.

Susitikime taip pat patvirtintas ketinimas tęsti finansinę bei karinę paramą Ukrainai, griežtinti sankcijas Rusijai ir plėsti Lietuvos bei JAV bendradarbiavimą finansų rinkų ir investicijų srityse. Kol nėra konkrečių sutarčių, tiekimo grandinių iniciatyvą pagrįsta vertinti kaip paskelbtą bendradarbiavimo kryptį, o ne jau prasidėjusią pramonės programą.

Šaltinis: BNS