Ar ES iki 2026 m. pabaigos patvirtins 2040 m. klimato tikslą?

Europos Komisija 2025 m. liepos 2 d. pasiūlė iki 2040 m. sumažinti Europos Sąjungos grynąsias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Tačiau pasiūlymas dar nėra galutinis teisės aktas. Iki 2026 m. gruodžio 31 d. paaiškės, ar ES institucijos priims teisiškai įtvirtintą 2040 m. tikslą, kuris gali turėti reikšmės Lietuvos energetikai, pramonei, transportui ir investicijoms.

Sprendimo terminas ir aiški baigtis

• Klausimas: ar ES iki 2026 m. gruodžio 31 d. galutinai priims teisės aktą su 2040 m. klimato tikslu?
• TAIP: iki termino bus priimtas galutinis ES teisės aktas, nustatantis 2040 m. klimato tikslą.
• NE: iki termino teisės aktas nebus galutinai priimtas.
• Sprendžiantis šaltinis: viešai paskelbtas ES teisėkūros rezultatas ir galutinis teisės akto tekstas.

Komisijos pasiūlymas yra svarbiausias viešas signalas, tačiau jis savaime nereiškia, kad tikslas jau patvirtintas. Galutinis sprendimas priklauso nuo ES teisėkūros proceso, kuriame dalyvauja Europos Parlamentas ir ES Taryba.

Ką Europos Komisija jau pasiūlė

Europos Komisija savo 2025 m. liepos 2 d. paskelbtoje informacijoje nurodė siūlanti 2040 m. ES klimato tikslą: 90 proc. sumažinti grynąsias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, palyginti su 1990 m. lygiu. Tai būtų tarpinis etapas tarp jau nustatytų 2030 m. įsipareigojimų ir ilgalaikio 2050 m. klimato neutralumo siekio.

Svarbus žodis čia yra „grynosios“. Vertinant rezultatą reikšmę turi ne vien į atmosferą išmetamų dujų kiekis, bet ir anglies dioksido sugėrimas, pavyzdžiui, miškuose, dirvožemyje ar naudojant technologinius anglies surinkimo sprendimus. Vis dėlto galutinės taikymo sąlygos, sektorių vaidmuo ir galimos lankstumo priemonės priklausytų nuo priimto teisės akto formuluotės.

Europos Komisijos informacija apie 2040 m. tikslą apibrėžia politinę kryptį. Ji nėra tas pats, kas ES lygmeniu galiojantis įpareigojimas valstybėms narėms. Būtent šis skirtumas lemia prognozės klausimą.

Kodėl 2040 m. tikslui neužtenka Komisijos pranešimo

Komisija turi teisę pateikti teisėkūros pasiūlymus, tačiau ji viena negali galutinai pakeisti Europos klimato teisės akto. Pasiūlymas turi būti svarstomas Europos Parlamente ir ES Taryboje, kur susitinka valstybių narių vyriausybių atstovai.

Nuo pasiūlymo iki galiojančio teisės akto

Paprastai procesas apima kelis etapus:

• Komisijos pateikto teksto nagrinėjimą Parlamente ir Taryboje;
• abiejų institucijų pozicijų formavimą ir galimas derybas;
• bendro teksto suderinimą;
• galutinį priėmimą pagal taikomą teisėkūros procedūrą;
• teisės akto paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Todėl politinis palaikymas, Parlamento rezoliucija ar Tarybos diskusija dar nebūtų pakankami prognozės baigčiai „TAIP“. Reikalingas galutinai priimtas teisės aktas, kuriame aiškiai įtvirtintas 2040 m. klimato tikslas.

Kas galėtų užvilkinti sprendimą

Derybose valstybės narės ir europarlamentarai gali nesutarti dėl tempo, sektorinių pareigų, socialinių apsaugos priemonių, finansavimo ar tarptautinių kreditų vaidmens. Diskusijos gali apimti ir klausimą, kiek tikslui pasiekti turėtų būti remiamasi ES viduje mažinamomis emisijomis, o kiek – kitomis priemonėmis.

Tai nereiškia, kad tikslas būtinai bus atmestas. Tačiau iki 2026 m. pabaigos lieka būtina ne tik politinė kryptis, bet ir pakankamai spartus susitarimas tarp institucijų.

Kaip 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. tikslai susiję

ES klimato politika remiasi trimis laiko horizontais. Iki 2030 m. ES yra nustačiusi bent 55 proc. grynojo emisijų mažinimo tikslą, palyginti su 1990 m. lygiu. Iki 2050 m. siekiama klimato neutralumo. Siūlomas 2040 m. tikslas turėtų parodyti, kaip ES pereitų nuo 2030 m. priemonių prie 2050 m. rezultato.

2040 m. etapas svarbus todėl, kad energetikos, infrastruktūros ir pramonės investicijos planuojamos ilgiau nei vienam politiniam ciklui. Elektros tinklai, atsinaujinančios energijos projektai, gamyklų modernizavimas, pastatų renovacija ir transporto parkų atnaujinimas dažnai reikalauja daug metų.

Jeigu tikslas būtų priimtas, jis taptų orientyru vėlesniems teisės aktams ir finansiniams sprendimams. Tačiau pats 90 proc. rodiklis automatiškai nenustatytų vienodos pareigos kiekvienam Lietuvos gyventojui ar įmonei. Konkretus poveikis priklausytų nuo vėlesnių ES ir nacionalinių priemonių.

Ką sprendimas galėtų reikšti Lietuvai

Lietuvai 2040 m. kryptis aktuali dėl energijos kainų, energetinio saugumo ir eksporto pramonės konkurencingumo. Didesnis ilgalaikis emisijų mažinimo tikslas gali skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką, elektros tinklų stiprinimą, energijos kaupimą ir efektyvesnį vartojimą.

Namų ūkiams svarbiausi klausimai būtų pastatų energinis efektyvumas, šildymo sprendimai, automobilio pasirinkimas ir energijos sąskaitų stabilumas. Vien tik ES 2040 m. tikslas nereiškia naujo mokesčio ar konkretaus draudimo. Tačiau jis gali sustiprinti ilgalaikę politikos kryptį, nuo kurios priklausys būsimos paramos schemos ir reguliavimo sprendimai.

Pramonei ypač svarbūs elektros prieinamumas, kainos, technologijų finansavimas ir sąžiningos konkurencijos sąlygos tarptautinėje rinkoje. Energijai imlioms įmonėms perėjimas gali reikšti ir papildomas išlaidas, ir galimybes: efektyvesnės technologijos, vietinė švari elektra bei mažesnė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro gali tapti konkurenciniu pranašumu.

Transporto sektoriuje ilgalaikė kryptis būtų susijusi su viešuoju transportu, geležinkeliais, elektromobilių infrastruktūra, biometanu ir kitomis mažesnių emisijų alternatyvomis. Žemės ūkiui bei miškininkystei svarbios diskusijos dėl anglies sugėrimo, dirvožemio būklės ir miškų vaidmens bendrame emisijų balanse.

Kokie požymiai stiprintų TAIP scenarijų

TAIP scenarijų stiprintų viešai paskelbta Parlamento ir Tarybos pažanga, suderintas kompromisinis tekstas bei galutiniai balsavimai. Esminis ženklas būtų teisės akto priėmimas iki 2026 m. gruodžio 31 d., o ne vien pareiškimas apie politinį sutarimą.

Taip pat svarbu stebėti, ar galutiniame tekste lieka aiškiai apibrėžtas 2040 m. tikslas. Jei institucijos priimtų tik bendrą politinę deklaraciją, atidėtų sprendimą arba nebaigtų teisėkūros procedūros, tai neatitiktų TAIP sąlygos.

Kada prognozė būtų laikoma NE

NE rezultatas būtų fiksuojamas, jei iki termino ES nepriimtų galutinio teisės akto su 2040 m. klimato tikslu. Taip nutiktų ir tuomet, jei derybos tęstųsi, būtų atidėtos arba baigtųsi be galutinio teisinio sprendimo.

Ši baigtis nereikštų, kad ES atsisakė klimato politikos ar 2050 m. klimato neutralumo tikslo. Ji reikštų tik tai, kad konkretus 2040 m. tikslas nebuvo galutinai teisiškai patvirtintas iki nustatytos datos.

Lietuvos gyventojams ir verslui artimiausias naudingas signalas bus ne abstraktūs pažadai, o viešai paskelbtas institucijų susitarimas ir galutinis teisės akto tekstas. Būtent jis parodytų, kokia kryptimi ES planuoja paskirstyti klimato politikos atsakomybę iki 2040 m.

Šaltinis: Europos Komisija