„Amber Grid“ pelnas šoktelėjo 6 kartus: ką tai reiškia vartotojams?

2026 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ fiksavo reikšmingą finansinį šuolį. Bendrovės pajamos per šį laikotarpį siekė 49,4 mln. eurų – tai 41 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai jos sudarė 35 mln. eurų. Dar įspūdingiau išaugo grynasis pelnas, kuris pasiekė 18,1 mln. eurų, arba beveik 6,5 karto daugiau nei 2025-ųjų pirmąjį pusmetį.

Esmė trumpai

• Pajamų augimas: 41 proc. (iki 49,4 mln. eurų), kurį lėmė didesni perdavimo kiekiai.
• Pelno dinamika: Grynasis pelnas išaugo iki 18,1 mln. eurų, tačiau koreguoti rodikliai išliko stabilūs.
• Regioninė svarba: Dujų srautai į kaimynines šalis išaugo iki 47 proc., patvirtindami Lietuvos infrastruktūros vaidmenį regione.
• Žalioji transformacija: Biometano įleidimas į tinklą išaugo 2,6 karto.

Finansinių rezultatų analizė: kas lėmė pokyčius?

„Amber Grid“ finansų direktorius Gytis Fominas pažymi, kad teigiamą įtaką rezultatams turėjo ne tik didesnės perdavimo apimtys, bet ir efektyvesnė bendrovės veikla bei šaltesnė žiema, padidinusi energijos poreikį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors bendras pelnas išaugo, koreguoti finansiniai rodikliai, eliminuojantys vienkartinių sandorių ar laikinų reguliacinių nuokrypių įtaką, išliko stabilūs. Koreguotas grynasis pelnas siekė 6,3 mln. eurų – tai šiek tiek mažiau nei pernai (6,6 mln. eurų), o koreguota EBITDA padidėjo 5,8 proc., iki 16,3 mln. eurų. Veiklos sąnaudos sumažėjo 16 proc., daugiausia dėl mažesnių technologinių dujų sąnaudų.

Dujų srautai ir regioninė svarba

Per pirmąjį 2026 m. pusmetį į Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo transportuota 21,3 TWh dujų (neįskaitant tranzito į Karaliaučių), o tai yra 29 proc. daugiau nei pernai. Daugiausia dujų – 18,6 TWh – į sistemą pateko per Klaipėdos SGD terminalą. Augantys srautai į kaimynines šalis patvirtina Lietuvos infrastruktūros svarbą:

Lietuvos vidaus rinkoje dujų suvartojimas išaugo 16 proc., prie ko prisidėjo aktyvesnė trąšų gamyba.

Investicijos ir ateities perspektyvos

Bendrovė pabrėžia, kad gautą pelną siekia konvertuoti į ilgalaikį sistemos atsparumą. Šiuo metu investuojama į elektrinių kompresorių projektus, kurie leis lanksčiau valdyti srautus ir mažinti poveikį aplinkai. Taip pat sparčiai plečiama žaliųjų dujų infrastruktūra – biometano įleidimas į sistemą per pusmetį išaugo 2,6 karto, pasiekdamas 242,9 GWh. Šie pokyčiai atitinka atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kurioje numatytas didesnis dėmesys kibernetiniam atsparumui ir pasirengimui Šiaurės bei Baltijos šalių vandenilio tinklo vystymui.

Šaltinis: ELTA