53 elektromobiliai Kaune: kada toks parkas atsiperka

53 elektromobiliai sudaro beveik tris ketvirtadalius bendrovės „Kauno liftai“ transporto parko. Iš jų 32 yra lengvieji krovininiai automobiliai, kasdien naudojami technikų darbui, o ne vadovybės reprezentacijai. Įmonės skaičiavimu, elektrifikacija parko pinigų srauto nepadidino, tačiau šis rezultatas pasiektas suderinus nuosavą elektros gamybą, įkrovimo infrastruktūrą, finansavimo sąlygas ir automobilių naudojimo režimą.

Šie duomenys pateikti BNS išplatintoje medžiagoje, paremtoje „Kauno liftų“ ir įkrovimo tinklo „Ignitis ON“ atstovų informacija. Jie parodo vienos įmonės veiklos modelį, bet nėra universalus visų verslo parkų atsipirkimo įrodymas.

53 elektromobiliai dirba kasdieniuose maršrutuose

Apie 100 darbuotojų turinti bendrovė prižiūri daugiau kaip 3 000 kėlimo įrenginių ir visą parą teikia avarinės tarnybos paslaugas. Todėl automobiliai naudojami reguliariai: technikai kasdien vyksta pas klientus, gabena įrankius ir turi išlikti mobilūs skirtinguose miestuose.

Elektrinę parko dalį sudaro 21 keleivinis ir 32 lengvieji krovininiai elektromobiliai. Dar apie 20 transporto priemonių, įskaitant sunkvežimius, turi vidaus degimo variklius. Toks mišrus parkas leidžia elektromobilius skirti prognozuojamiems maršrutams, o ilgesnėms kelionėms po regionus ar veiklos tęstinumui sudėtingomis sąlygomis palikti įprastus automobilius.

„Regitros“ duomenimis, 2026 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje buvo registruota daugiau kaip 30 tūkst. M1 ir N1 kategorijų grynųjų elektromobilių – beveik ketvirtadaliu daugiau nei metų pradžioje. Šis šalies rodiklis atskleidžia augantį transporto priemonių skaičių, bet ne jų atsipirkimą konkrečiame versle.

250 kW saulės elektrinė pakeitė įkrovimo ekonomiką

Elektrifikavimas pradėtas ne nuo didelio automobilių užsakymo. 2020 m. bendrovė įsirengė 250 kW saulės elektrinę, kuri, įmonės teigimu, pagamina visą jos veiklai reikalingą elektros energiją. 2021 m. realiomis darbo sąlygomis išbandyti pirmieji elektromobiliai ir įrengtos pirmosios įkrovimo vietos.

Dabar kasdieniam įkrovimui naudojama apie 60 lėtojo įkrovimo stotelių Kaune, Vilniuje, Panevėžyje ir Alytuje. Pirmenybė teikiama įkrovimui įmonės bazėse, kur galima naudoti pačios bendrovės pagamintą elektrą. Kai bateriją papildyti reikia kelyje, technikai naudojasi viešuoju „Ignitis ON“ greitojo įkrovimo tinklu.

Toks modelis atskiria dvi funkcijas: lėtasis įkrovimas padeda kontroliuoti kasdienes energijos sąnaudas, o viešos greitojo įkrovimo stotelės suteikia mobilumo ilgesniuose arba pasikeitusiuose maršrutuose.

Atsipirkimą nulėmė ne viena nuolaida

„Kauno liftai“ vertino ne tik elektromobilio pirkimo kainą. Skaičiuotos energijos sąnaudos, senesnių automobilių degalai ir remontas, naujų transporto priemonių lizingo įmokos, gamintojų nuolaidos, tuo metu galiojusios mokestinės lengvatos ir APVA parama.

Bendrovės direktorius ekonomikai ir inovacijoms dr. Andrius Guzavičius teigia, kad nauji elektromobiliai automobilių parkui skiriamo pinigų srauto nepadidino, o kai kuriais atvejais jį sumažino. Vis dėlto dabartinis kitos įmonės rezultatas gali skirtis, nes priklauso nuo jos elektros kainos, finansavimo, paramos, maršrutų ir automobilių užimtumo.

Šaltis ir ilgi regioniniai maršrutai išlieka riba

Technikų darbo planuose teko numatyti įkrovimo laiką. Pasak A. Guzavičiaus, šiltuoju metų laiku didesnių problemų nekyla, tačiau per labai šaltą žiemą nuvažiuojamas atstumas gali sumažėti perpus, o baterijos įkrovimas sulėtėja.

Dėl to transporto priemonė parenkama pagal konkrečią užduotį. Elektromobilis skiriamas tada, kai dienos ridą, maršrutą ir įkrovimą galima patikimai suplanuoti. Daug po regionus važinėjantiems technikams ir avarinei tarnybai bendrovė išlaiko dalį vidaus degimo variklius turinčio transporto.

Pirmuosius 5–10 elektromobilių svarstančiam verslui ši patirtis siūlo veiksmų seką: įvertinti maršrutus, prastovas, energijos kainą ir įkrovimo vietas, automobilius išbandyti kasdieniame darbe ir tik tada didinti parką. „Kauno liftų“ rezultatas remiasi būtent tokiu sąlygų deriniu, todėl vien 53 elektromobilių skaičius neatsako, ar tokia investicija atsipirktų kitai įmonei.

Parengė „mbites.lt“ redakcija pagal BNS paskelbtą šaltinio medžiagą.

Šaltinis: BNS